Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Meditacijos mokytojas Svamis Jyothirmayah: „Tai, kas gimdo kūrybiškumą, yra tyla“

Ieva Uselytė | 2015-01-17 00:01:15

„Futbolą žaidžia tik 22 žmonės, o 65 mln. žmonių visame pasaulyje tai stebi. Jei jie to nedarytų visu šimtu procentų, žmonės nežiūrėtų. Lygiai taip pat ir gyvenime“, – tvirtina svečias iš Indijos tarptautinio „Gyvenimo meno“ fondo meditacijos mokytojas Svamis Joythirmayah. Pašnekovas prasitaria, kad dalis jo gyvenimo prabėga oro uoste, lėktuve ar automobilyje – per pastarąjį pusmetį svečias iš Indijos spėjo aplankyti 40 šalių, o šįkart Svamio stotele tapo Lietuva, kur visus norinčiuosius mokė meditacijos ir mantros paslapčių. Apie tai ir pakalbėjome.

Svamis Jyothirmayah
„Labiausiai kūnas valosi per kvėpavimą. Dažnai mes kvėpuojame netaisyklingai, todėl žmonės suserga, pavargsta. Ne dėl fizinių pastangų, o dėl įtampos prote. Jei išmoktumėte šiek tiek dėmesio skirti kvėpavimui, būtų paprasčiau susitvarkyti su emocinėmis audromis“, - moko Svamis Jyothirmayah. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kas yra mantra?

Mantroms – tūkstančiai metų. Tai garso vibracija, kuri apsaugo nuo pasikartojančių minčių. Mūsų nerimas yra ne kas kitas, kaip tik tos pasikartojančios mintys. Kartais, kai mes užstringame ties viena mintimi, tampame vangūs.

Yra dviejų rūšių mantros: vienos jų skirtos tik meditacijai, o kitos tam, kad pašalintų kliūtis. Kai žmonės kalba mantras skaičiuodami karoliukus, tai vadinama japa mantra, o mantra, kuri tinka tik meditacijai, padeda mūsų sąmonei išsiskleisti ir sužydėti.

Per šią viešnagę mūsų šalyje kiekvienam individualiai parenkate mantras. Kuom jos ypatingos?

Tam tikros mantros tinka tam tikriems žmonėms. Kaip ir su drabužiais – tie patys skirtingų dydžių drabužiai tinka skirtingiems žmonėms. Visa mantros esmė yra ta pati, tik skirtingiems žmonėms ji skirtingai veikia, tai priklauso nuo žmogaus.

Mantra pakylėja mūsų sąmonę ir sąmoningumą, nes mūsų protas turi tendenciją krypti į praeitį, į ateitį. Jei daugiau galvojate apie ateitį, tada kyla nerimas, nesaugumo ir baimės jausmas, o jei esate užstrigę praeity, tada atsiranda kaltės, apgailestavimo pojūtis. Mes savo gyvenime nemokame gyventi dabarties momente. Mantra, meditacija, kvėpavimas grąžina mūsų protą į realybę, dabartį ir tai pakylėja mūsų energiją.

Pagal kokius kriterijus parenkate mantrą? Kas svarbu – žmogaus išvaizda, balso tembras...?

Aš baigiau tam tikrus mokymus. Tai kaip vizitas pas gydytoją, yra tiek daug vaistų, bet gydytojas žino, kokį vaistą išrašyti ligoniui.

Jūs tai jaučiate intuityviai?

Žinote, šis pasaulis yra pilnas vibracijų. Jūs klausote manęs, aš klausau jūsų, tai vibracijos, mes jų klausomės ir kai žmogus ateina, pajunti jo skleidžiamą vibraciją.

Ir aš pats medituoju daugiau nei 17 metų.

Ar šios individualios mantros turi daugiau galios nei bendrinės, pvz., per jogą giedamas garsas om?

Visas kitas mantras mes galime giedoti, ištarti. Meditacijos mantrą tu laikai sau, niekaip jos neišreiški, niekam nepasakai. Jos tikslas – prasiskverbti giliai į sąmonę. Ji padeda išvalyti praeities įspūdžius, traumas pašalinti.

Ar reikia gyventi tik dabartimi, nepaisant praeities ir ateities?

Kai vairuojate mašiną, jūsų tikslas - važiuoti pirmyn ir jūs turite žiūrėti į priekį. Bet negali visada ten žiūrėti, kartais tau reikia pasižiūrėti į tą mažą veidrodėlį, kuris yra už tavęs. Lygiai taip pat mums reikalinga praeitis ir mums reikia atsigręžti, tačiau visi veiksmai vyksta dabar, todėl aš ir sakau, kad praeitis ir ateitis yra dabar.

Jei protas yra nerimstantis, iš tokios būsenos jūs negalite nieko susiplanuoti tvarkingai, negalite mąstyti. Ir visas kūrybiškumas, naujos idėjos, mintys kyla iš dabarties, nes tai, kas gimdo kūrybiškumą, yra tyla.

Koks mantros poveikis žmogui?

Japonijoje buvo atliktas tyrimas su vandeniu. Paimate mažą indelį su vandeniu ir pasakote jam: labai tavęs nekenčiu. Tada jo kristalai įgyja negražią formą. Taip pat veikia ir roko muzika. O kai dainuojamos dainos ar giedama, vandens kristalai įgyja gražią, tarsi gėlės, formą. Ypač teigiamai vandenį veikia senovės Indijos giesmės. Kai jūs giedate, vibracijos yra labai geros.

O ar daug kartų pakartota malda gali tapti mantra?

Visos maldos, kokios jos bebūtų: krikščioniška, hinduistinė ar budistinė – visos jos teigiamai veikia, nes per jas giriamas Kūrėjas. Jūs taip susiliejate su dieviškumu. Bet dažniausiai savo maldomis mes prašome, reikalaujame daugiau pinigų, gerų santykių, sveikatos ar kitų dalykų. O meditacija nėra reikalavimas ar prašymas. Tai Dievo klausymas, kai jūs sėdite arti savęs, klausote savo širdies.

Kaip taisyklingai reikėtų kalbėti, giedoti mantras, medituoti?

Galite ateiti ir išmokti to „Gyvenimo meno“ kursuose. Jei norime išmokti vairuoti, mes einame pas tuos, kurie tai jau moka, ir iš jų mokomės, argi ne taip?

Svarbu ne vien meditacija. Mes turime skirti dėmesio ir kvėpavimui, nes mūsų nelaimingumo priežastis yra žema prana, arba kitaip – energija. Jei energija aukšta, nėra vargo, problemų. Jei energija žema, mes pradedame nesutarti su žmonėmis, esame prislėgti, vangūs. Yra keturi būdai, kurie tą energiją atnaujina, ir keturi energijos šaltiniai: maistas, miegas, meditacija ir kvėpavimas.

Pirmas veiksmas, kurį atliekame atėję į šį pasaulį, yra įkvėpimas, o paskutinis – iškvėpimas. Mūsų gyvenimas yra tarp šių dviejų. Labiausiai kūnas valosi per kvėpavimą. Dažnai mes kvėpuojame netaisyklingai, todėl žmonės suserga, pavargsta. Ne dėl fizinių pastangų, o dėl įtampos prote. Jei išmoktumėte šiek tiek dėmesio skirti kvėpavimui, būtų paprasčiau susitvarkyti su emocinėmis audromis. Dažniausiai mes nežinome, kaip tvarkytis su savo emocijomis. Kai nesuvaldome savo emocijų, kai jos pasiekia kraštutinę ribą – visada ateina skausmas.

Medituoti reikėtų kasdien ar užtenka kartais?

Jei žiemą prisnigo, norėdami važiuoti mašina pirmiausia turite nusivalyti stiklą. Meditacija išvalo sąmonę ir parodo kryptį, kur reikia vykti.

Tie, kurie medituoja, yra ramesni, natūralesni, turi daugiau intuityvių idėjų, yra patenkinti. Mes esame nelaimingi neturėdami vieno ar kito ir nuolat atidedame laimės jausmą į ateitį.

Ar tikėjimas yra svarbus praktikuojančiam meditaciją?

Meditacija neturi nieko bendro su religija. Jūs galite medituoti, užsiimti joga, giedoti mantras ir nesekti jokia religija. Indijoje ateistai taip pat medituoja, nes ji teigiamai veikia kūną, pasidarome lankstesni, atsiranda harmonija su aplinka, ji padeda susitvarkyti su stresu. Tau nereikia būti tikinčiam, bet turi tikėti savimi, ir to pakanka.

Pokalbis
Interviu akimirka su Svamiu Jyothirmayah ir Baltijos „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondo valdybos nare Dalia Balčiūniene (viduryje). Algirdo Kubaičio nuotr.

Ar meditacija lavina intuiciją?

Be abejo. Išsiplečia sąmonė, gali geriau susitapatinti su gamta, nes visi mes – gamtos dalis. Joga, meditacija, kvėpavimas – visa tai leidžia įgyti daugiau išminties ir žinių.

Kodėl žmonės, praktikuojantys jogą, meditaciją, dažnai stengiasi atsiriboti nuo išorinio pasaulio: TV, interneto?

Nėra blogai, kad žiūrime televizorių, tačiau visur reikalingas saikas. Viso to mums reikia, tačiau ne per daug. Tikrai nėra reikalo viso to vengti.

Ar tiesa, kad dvasiniai mokytojai – atsiskyrėliai?

Aš jaučiu aistrą šitam gyvenimui. Atsisakiau tik alkoholio, narkotikų, smurto, neapykantos, nepasitikėjimo – tų man nereikalingų dalykų.

Tas amžinas visko norėjimas slegia. Taip pat reikia prisiimti daugiau atsakomybės, daryti viską šimtu procentų. Pažiūrėkite į vaikus. Tą patį žaidimą jie net tūkstantąjį kartą žaidžiasu tuo pačiu entuziazmu. Dėl savo gyvenimo būdo, streso mes net negalime šypsotis. Mums reikia grįžti prie entuziazmo, dinamiškumo.

O ar įmanoma viską daryti šimtu procentų taip, kad niekas nenukentėtų?

Žinau daugybę žmonių, kurie turi didelę aistrą savo šeimai. Kai jie su šeima – šimtu procentų su šeima, o kai darbe – šimtu procentų jame.

Ką Jums reiškia padėti kitiems?

Užuot galvojęs, ką turiu gauti iš kito žmogaus, aš mąstau, ką galėčiau padaryti dėl kito. Lygiai taip pat kaip medis – jis nieko nesitiki, bet duoda. Kai duodame, tampame laimingesni ir stipresni.

Savo gyvenimą paskyriau tam, kad visuomenė būtų be smurto, kriminalų. Mūsų gyvenimas labai trumpas, mes neturėtume kovoti dėl savo tautybės, religijos, nes visi mes tokie patys – kaip burbuliukai vandenyne. Jie negali galvoti, kad yra atskirai nuo vandenyno, jie egzistuoja tik kelias sekundes ar minutes, o tada grįžtą į šaltinį. Mes lygiai taip pat: skirtingos formos, vardai, bet grįšime visi į tą patį.

Vilkite baltais drabužiais. Ką Jums reiškia ši spalva?

Ji apima visas kitas spalvas. Ir tai taip pat yra mano uniforma. Kaip ir gydytojai, policininkai – jie taip pat turi savo uniformas.

Ko norėtumėte palinkėti lietuviams?

Šypsokitės ir mėgaukitės viskuo, o kartu ištieskite pagalbos ranką kitiems. Pasauliui reikalinga jūsų pagalba.

Žmonės čia gyvena patogiai, jie yra palaiminti: gamta tokia graži, ramybė, gausa, keturi metų laikai...

Dėkoju už Jūsų laiką ir pokalbį.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų