Lietuvoje daugėja susirgimų virusiniu hepatitu A

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sergamumo virusiniu hepatitu A (VHA) rodiklis padidėjo 13 kartų lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metais užregistruoti 27 VHA atvejai, 2016 m. – 2. Susirgimų padidėjimą nulėmė keturi VHA protrūkiai šeimose, kuriose susirgo 11 žmonių, nes virusas išplito namų aplinkoje. Be to, beveik trečdalis (29,6 proc.) VHA atvejų šiais metais yra įvežtiniai.
Hepatito A virusas (HAV) sukelia kepenų uždegimą (virusinį hepatitą A). Šis virusas plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Juo užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną, dažniausiai su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis (fekalijomis), ypač jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Virusas su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 14-45 dienų. Užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie tris savaites.
Hepatito A virusas paplitęs visame pasaulyje, tačiau labiausiai endemiškos šalys yra Egiptas, Tunisas, Indija, Tailandas, kai kurios Pietų Europos šalys. Nuo 2016 metų Europos Sąjungos šalyse HAV plinta tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.
ULAC medikai primena, kad efektyviausia profilaktikos priemonė yra skiepai. Dvi HAV dozės užtikrina ilgalaikį apie 20 metų trunkantį imunitetą. Todėl ketinantiems keliauti į didelio endemiškumo šalis rekomenduojama pasiskiepyti.
Norint išvengti HAV išplitimo (namų aplinkoje), rekomenduojama: