Iššūkis medikams: kaip motyvuoti pacientus gydytis nuo mirtinos kepenų ligos

Žmogus nešiojasi virusą, kuris gali būti nesunkiai išgydytas, bet užuot tai daręs, ignoruoja šį faktą, kol liga progresuoja ir virsta nepagydoma. Kaip jį įtikinti laiku kreiptis į gydytojus? Šis klausimas buvo vienas pagrindinių, kurį kėlė hepatito C eliminacijos Lietuvoje ambasadoriai kasmečiame susirinkime. 

„Drįsčiau teigti, kad hepatito C patikros programa – viena sėkmingiausių mūsų šalyje įgyvendinamų programų. Suvienytomis šeimos gydytojų, slaugytojų, gydytojų gastroenterologų ir infektologų pastangomis jau patikrinta 81 proc. 1945-1994 m. gimusių Lietuvos gyventojų populiacijos, apie 1 mln. 450 tūkst. žmonių, naujai diagnozuota ir sėkmingai išgydyta apie 8320 šia lėtine liga sergančių asmenų. Dabar jie gyvena visavertį gyvenimą, daugelis gal net nesusimąstydami, kad išvengė mirtinos ligos. Tačiau kaip motyvuoti gydytis tuos, kuriems šeimos gydytojai pranešė apie teigiamą kraujo tyrimo atsakymą ir kurie nesikreipė, nors buvo siųsti pas gydytojus specialistus diagnozės patikslinimui ir gydymui“, – dabartinį iššūkį įvardija LSMU profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Limas Kupčinskas, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas.

Problema: daug asmenų su teigiamais tyrimų rezultatais nesikreipia į specialistus

2022 m. gegužę Lietuvoje pradėta nacionalinė patikros programa, kurios tikslas – ankstyvas hepatito C viruso infekcijos išaiškinimas, šeimos gydytojui atliekant antikūnų prieš šį virusą tyrimą. Lietuvoje nemokamai tiriami: vieną kartą per gyvenimą – 1945-1994 metais gimę ir nepriskiriami rizikos grupėms žmonės. O kasmet – asmenys, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, kurie bandė ar vartoja švirkščiamuosius narkotikus, yra užsikrėtę ŽIV infekcija, gydomi priklausomybės ligų klinikose.

Sužinojus teigiamą hepatito C antikūnų testo atsakymą, šeimos gydytojas pacientą nukreipia gastroenterologo ar infekcinių ligų gydytojo konsultacijai, diagnozės patvirtinimui ir gydymui. Bėda ta, kad didelė dalis asmenų su teigiamais pirminiais tyrimų rezultatais nesikreipia pas specialistus.

„Šio mūsų hepatito C eliminacijos ambasadorių susitikimo tikslas – rasti būdų, kaip pagerinti teigiamus tyrimų rezultatus sužinojusių žmonių atvykimą pas specialistus ir užtikrinti gydymo kelią. Ypač daug tarp nesikreipusiųjų – rizikos grupės asmenų: bandžiusių ar vartojusių švirkščiamuosius narkotikus, dalyvavusių metadono programose ar sergančių ŽIV/AIDS. Dėl to į susitikimą kvietėme laisvės atėmimo įstaigų medikus, priklausomybės centrų vadovus pasidalinti savo patirtimi ir kartu rasti geriausią sprendimą, užtikrinantį patekimą pas specialistus“, – sako hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas.

1989-aisiais atrastą virusą tikimasi eliminuoti iki 2030 metų

Hepatito C virusas (HCV) atrastas palyginti neseniai – tik 1989 metais. Jis yra viena pagrindinių kepenų cirozės ir kepenų vėžio priežasčių. Kol 1993 metais nebuvo sukurtas metodas, kaip nustatyti hepatito C antikūnus kraujyje, virusas buvo perduodamas perpilant kraują, atliekant operacijas, naudojant ne vienkartines medicinines priemones ir pan.

„Kitaip nei daugelyje Vakarų Europos šalių, Lietuvoje daug žmonių hepatitu C užsikrėtė per nesaugias medicinos procedūras: perpilant kraują, atliekant operacijas, naudojant ne vienkartines medicinos priemones ir pan. Taip pat manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių salonuose. Priežastis – maždaug iki 1994-ųjų negalėjome patikrinti kraujo dėl hepatito C viruso“, – pasakoja prof. L. Kupčinskas.

Manoma, kad Lietuvoje gali būti apie 25 tūkst. žmonių, užsikrėtusių hepatitu C. Virusas gali ilgai glūdėti žmogaus organizme be jokių požymių. Nuo užsikrėtimo pradžios, kai prasideda nepastebimas kepenų uždegimas, iki sunkių komplikacijų (kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys), gali praeiti 15–30 metų. Lėtinis hepatitas C iki šiol yra viena dažniausių kepenų transplantacijos priežasčių – tai yra viena brangiausių operacijų, kurios pavyktų išvengti, laiku pradėjus gydymą.

Profesorius džiaugiasi, kad dabar jau yra efektyvūs vaistai šiai lėtinei ligai gydyti – 96-99 proc. besigydančių sėkmingai pasveiksta.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė tikslą – iki 2030 metų eliminuoti hepatito C infekciją pasaulyje. Lietuva priėmė šį tikslą ir kartu su hepatito C eliminacijos ambasadoriais bei visomis suinteresuotomis šalimis jo siekia. Tačiau jis bus pasiektas tik tada, kai visi pacientai, kuriems šeimos gydytojai nustatė antikūnus prieš hepatito C virusą ir kuriems reikalingas gydymas, laiku kreipsis į gydytojus gastroenterologus arba infektologus.