Riebalų įtaka sveikatai: svoris – tik maža problema

Riebalai yra svarbi mūsų kasdienės mitybos dalis – jie suteikia energijos, padeda pasisavinti vitaminus A, D, E ir K, dalyvauja hormonų sintezėje bei ląstelių veikloje. Tačiau problema atsiranda tuomet, kai jų suvartojama daugiau, nei organizmas gali panaudoti. 

Ilgainiui kalorijų perteklius ir nepalanki riebalų sudėtis mityboje gali didinti širdies, kepenų, kasos bei virškinimo sistemos ligų riziką. Plačiau apie riebalus ir jų įtaką žmogaus sveikatai pasakoja Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Karolina Norvaišė.

„Geriausia, kad riebalai sudarytų apie 20–35 proc. visos paros energijos. Jei žmogus per dieną suvartoja apie 2000 kilokalorijų, tai atitinka maždaug 44–78 gramus. Perteklinis kiekis, kurio organizmas nepanaudoja energijai, kaupiasi kaip kūno riebalai. Kadangi vienas gramas riebalų turi 9 kilokalorijas – beveik dvigubai daugiau nei baltymai ar angliavandeniai – net ir sveiki riebalai, vartojami per dideliais kiekiais, gali turėti nepalankų poveikį sveikatai“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

Perteklinis riebalų kiekis kenkia ne tik širdžiai

Per didelis riebalų, ypač sočiųjų ir transriebalų, kiekis maiste gali didinti MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, koncentraciją kraujyje. Laikui bėgant jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurėja jų spindis ir blogėja kraujotaka. Plyšus plokštelei gali susidaryti trombas, kuris užkemša kraujagyslę ir tampa viena dažniausių miokardo infarkto ar insulto priežasčių.

„Per didelis sočiųjų riebalų kiekis mityboje taip pat gali sutrikdyti kepenų riebalų apykaitą. Kepenys nuolat apdoroja su maistu gaunamas riebalų rūgštis, tačiau kai jų į šį organą patenka daugiau, nei jis pajėgia efektyviai suskaidyti ar pašalinti, kepenų ląstelėse pradeda kauptis riebalai. Jei jie sudaro daugiau kaip 5–10 procentų kepenų masės, ši būklė vadinama kepenų suriebėjimu arba steatoze“, – pasakoja K. Norvaišė.

Ilgainiui daliai žmonių šis procesas progresuoja – vystosi kepenų randėjimas, retais atvejais gali išsivystyti cirozė, sutrikti kepenų funkcija ir didėti kepenų vėžio rizika. Ilgalaikis kalorijų perteklius ir metaboliniai sutrikimai, tarp jų ir gausus sočiųjų riebalų vartojimas, siejami su pažengusia kepenų liga. Lengva ar vidutinė kepenų suriebėjimo forma dažnai pagerėja sumažinus kūno svorį ir pakoregavus mitybą, tačiau pažengusiais atvejais gali išlikti struktūrinių kepenų pakitimų.

Perteklinis riebalų kiekis neigiamai veikia ir kasą bei tulžies pūslę. Labai padidėję trigliceridai kraujyje laikomi viena iš ūminio pankreatito priežasčių. Be to, apie 80 procentų tulžies akmenų sudaryti iš cholesterolio. Padidėjus jo kiekiui tulžyje formuojasi kristalai, kurie ilgainiui virsta akmenimis ir gali sukelti stiprų skausmą bei uždegimą.

Apie sutrikimus praneša ir organizmo siunčiami signalai

Pasak šeimos gydytojos, padidėjęs cholesterolis ankstyvoje stadijoje dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl apie problemą neretai sužinoma tik atlikus kraujo tyrimus. Tuo metu tokie požymiai kaip pilvo pūtimas, pykinimas ar sunkumo jausmas po riebaus maisto dažniau susiję su virškinimo sistemos veiklos sutrikimais. Žmogus taip pat gali jausti energijos trūkumą, rėmenį, skrandžio rūgštingumą ar pastebėti odos problemas.

„Nemalonūs simptomai po riebaus maisto, neaiškus svorio kritimas, blyškios spalvos, nemalonaus kvapo išmatos dažniausiai signalizuoja apie tulžies, kasos ir žarnyno funkcijos sutrikimus. Šis reiškinys vadinamas steatorėja ir laikomas vienu aiškesnių riebalų virškinimo sutrikimo požymių. Svarbu nelaukti, kol simptomai praeis savaime. Jei jie kartojasi arba kraujo tyrimai rodo padidėjusį MTL cholesterolį, labai aukštus trigliceridus ar kepenų fermentų pokyčius, verta pasikonsultuoti su gydytoju“, – pažymi K. Norvaišė.

Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda labai stiprus pilvo skausmas, karščiavimas kartu su skausmu, vėmimas ir bendras silpnumas ar pagelsta oda ir akių baltymai. Tokie požymiai gali rodyti ūminius procesus, pavyzdžiui, pankreatitą ar tulžies latakų užsikimšimą, todėl svarbi skubi gydytojo konsultacija.

Ne visi riebalai yra kenksmingi

Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad ne visi riebalai yra kenksmingi. Nesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu žuvyje, riešutuose, sėklose ir alyvuogių aliejuje, gali būti naudingos širdžiai ir padėti palaikyti palankią cholesterolio pusiausvyrą organizme.

„Riebalai skirstomi į sočiuosius, transriebalus ir nesočiuosius. Sotieji riebalai, kurių daugiausia randama riebioje mėsoje, svieste, sūriuose, didina blogojo cholesterolio kiekį, todėl geriau, kad jie sudarytų ne daugiau kaip 10 procentų paros kalorijų normos. Transriebalai, dažniausiai aptinkami ilgai galiojančiuose konditerijos gaminiuose, ne tik didina „blogąjį“, bet ir mažina „gerąjį“ cholesterolį, todėl jų pravartu vengti. Tuo metu nesočiosios riebalų rūgštys padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir palaikyti „gerąjį“, todėl jų turinčius produktus labai naudinga įtraukti į kasdienę mitybą“, – akcentuoja K. Norvaišė.

Vis dėlto net ir sveikatai palankūs riebalai turi būti vartojami saikingai. Pavyzdžiui, per dieną naudinga suvartoti 2–3 šaukštus alyvuogių aliejaus, saują riešutų, pusę ar vieną avokadą, o riebią žuvį valgyti du kartus per savaitę.

Ketogeninė dieta naudinga ne visiems

Ketogeninė dieta, kai didžiąją dalį raciono sudaro riebalai, pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo. Nors trumpuoju laikotarpiu ji gali padėti mažinti kūno svorį, stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažinti trigliceridus, ilgalaikėje perspektyvoje gali kilti ir tam tikrų rizikų.

„Ilgainiui didelis sočiųjų riebalų kiekis gali padidinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Taip pat apsunkinti kepenų veiklą, didinti suriebėjusių kepenų ligos tikimybę ir kasos apkrovą. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti virškinimo sutrikimai ar tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas, todėl ilgalaikę tokio mitybos modelio naudą ir saugumą geriausia vertinti individualiai“, – pažymi šeimos gydytoja K. Norvaišė.

Ypač atsargūs turėtų būti sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu, kasos, inkstų, kepenų ar tulžies pūslės ligomis, taip pat nėščios ir žindančios moterys, vaikai bei paaugliai. Prieš pradedant tokį mitybos modelį svarbu pasitarti su savo šeimos gydytoju ar dietologu ir įvertinti galimą naudą bei rizikas.