Kepenų fibrozei nustatyti – naujas, perspektyvus tyrimas

Kepenys žmogaus organizme atlieka milžinišką filtravimo darbą. Tokiu būdu nukenksminamos ir pašalinamos organizme susidariusios ar į jį patekusios žalingos medžiagos. Šis organas prisideda ir prie daugybės kitų gyvybiškai svarbių funkcijų, todėl rūpestis kepenų sveikata – privalomas.

Reklama

Specialistų teigimu, nemažai lėtinėmis kepenų ligomis sergančių asmenų nežino apie prasidėjusius kepenų audinio pokyčius. Tai lemia vėlyvą diagnostiką, kuri neretai atskleidžia jau pažengusią fibrozę – kepenų randėjimą.

„Pagrindinės kepenų fibrozės priežastys: lėtinės kepenų ligos, B ir C hepatitai, taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu ar su alkoholiu nesusijęs (nealkoholinis) steatohepatitas, t.y. suriebėjusių kepenų uždegimas (NASH) – viena nealkoholinės suriebėjusios kepenų ligos (NASKL) formų“, – praneša sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.

Medikės teigimu, paskutiniais dešimtmečiais pasaulyje stebimas išaugęs su alkoholiu nesusijusių suriebėjusių kepenų uždegimo sukeltų fibrozės ir cirozės atvejų kiekis. Manoma, kad išliekant dabartiniams nutukimo mastams, artimiausiu metu būtent su alkoholiu nesusijęs suriebėjusių kepenų uždegimas (NASH) gali tapti pagrindine fibrozės ir cirozės priežastimi bei pagrindine kepenų transplantacijos indikacija.

Ligos priežastys ir keliamos grėsmės

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga reiškia būklę, kai kepenyse yra kaupiamas riebalų perteklius. Ji turi keletą formų – nuo paprastos steatozės (suriebėjimo) iki steatohepatito ar kepenų fibrozės, kuomet nepiktnaudžiaujama alkoholiu.

„Negydant fibrozės, daugėjant randų kepenyse, gali išsivystyti komplikacijos. Tai reiškia, kad fibrozė gali progresuoti iki cirozės, paskutinės kepenų ligos stadijos ir kepenų ląstelių karcinomos“, – nurodo E. Marciuškienė.

Gydytoja priduria, jog viena dažniausių lėtinių kepenų ligų priežasčių yra būtent NASKL. Jos riziką didina įvairios būklės. Tai ir metabolinis, policistinių kiaušidžių sindromai, viršsvoris bei nutukimas, miego apnėja, 2 tipo cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio ir/ar trigliceridų kiekis kraujyje, tai pat sumažėjusi skydliaukės veikla (hipotirozė), vyresnis amžius, genetiniai ir kiti faktoriai.

Atliekamų tyrimų trūkumai ir privalumai

Užsiėmus gydymu, kepenų fibrozė, skirtingai nei cirozė, yra grįžtamasis procesas. Dėl šios priežasties labai svarbu laiku diagnozuoti nealkoholinę kepenų suriebėjimo ligą, kurios pradžioje dauguma pacientų dažnai nejaučia ar jaučia labai nežymius bei nespecifinius, pavyzdžiui, nuovargio simptomus.

„Auksiniu standartu kepenų fibrozės laipsniui diagnozuoti ir vertinti laikoma kepenų biopsija. Visgi šis tyrimo metodas turi nemažai trūkumų: kaina, tam tikras nesėkmingų biopsijų kiekis, komplikacijos, įskaitant kraujavimą ir šoką. Šis metodas yra invazinis, todėl pacientams dažnai yra nepatrauklus. Biopsijos mėginiai imami iš kelių pasirinktų vietų ir dažnai neatspindi bendro kepenų fibrozės vaizdo“, – teigia medikė.

Tai lemia ir vis plačiau naudoti neinvazinius kepenų fibrozei įvertinti skirtus tyrimo metodus (NIT). Jie suteikia papildomos informacijos ir padeda išvengti biopsijos. Tai kraujo žymenys, elastografija, ultragarsinis ir funkcinis magnetinio rezonanso tyrimai.

„Šiuo metu vienintelis prieinamas neinvazinis tyrimo būdas Lietuvoje yra elastografija. Nors tai veiksmingas ir efektyvus fibrozės diagnostikos metodas, jis nepakankamai jautrus nutukusiems pacientams. Be to, jį paskirti ir atlikti gali tik gydytojas gastroenterologas.

Kur kas patogesnis būdas yra kraujo žymenų tyrimas, kuriam pakanka vieno vizito, o siuntimas nėra būtinas. Jau kelis dešimtmečius atliekami tokie kraujo tyrimai kaip aspartato aminotransferazė (AST), alanino aminotransferazė (ALT), albuminas, bilirubinas, gama glutamiltransferazė (GGT), trigliceridai, trombocitų skaičius ir protrombino laikas, kurių pagalba algoritmais ar skaičiavimais, pasitelkiant amžių, kūno masės indeksą ir kt., netiesiogiai vertinama kepenų funkcija bei būklė“, – sako gydytoja Eglė Marciuškienė.

Medikės teigimu, labiausiai paplitęs yra išskaičiuojamas fibrozės rodiklis FIB-4, kurio apskaičiavimui naudojami 4 kintamieji: amžius, AST, ALT ir trombocitai. Gali būti vertinamas ir NFS – NASKL fibrozės balas, kurio apskaičiavimui naudojami šie kintamieji: amžius, KMI, diabetas/padidėjusi gliukozė nevalgius, AST, ALT, trombocitai ir albuminas, taip pat BARD, kuris apskaičiuojamas pagal trijų kintamųjų taškus: KMI, AST:ALT santykį, diabetą ir kt.

Naujas ir perspektyvus tyrimas

Visgi laikui bėgant kuriami vis pažangesni metodai. Šiuo metu siūlomas perspektyvus kepenų fibrozės (ELF) balo skaičiavimas.

„ELF balas pasaulyje naudojamas jau dešimtmetį. Paskelbta daugybė tyrimų ir įrodymų, kad jis toks pat tikslus kaip elastografija. Šie tyrimo būdai gali būti vienas kitą papildantys. Jie padeda atrinkti pacientus, kuriems reikalinga biopsija. Kai kurių tyrėjų nuomone ELF tyrimas net 80 proc. sumažina nereikalingų siuntimų gydytojo gastroenterologo konsultacijoms skaičių. Pažymėtina, jog didelis ELF tyrimo privalumas yra tas, kad jis neinvazinis, lengvai ir greitai prieinamas“, – teigia E. Marciuškienė.