Valgyti pusryčius sveika

Maisto racionas neatsiejamas nuo antsvorio, hipertenzijos, rezistencijos insulinui ar padidėjusios lipidų koncentracijos kraujyje. Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, ar specifiniai mitybos įpročiai: pusryčiavimas, valgymo dažnis, vėlyvas valgymas turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikai.

 Didesnė mirties nuo širdies ligos rizika – nevalgantiems pusryčių

 Naujas  amerikiečių klinikinis tyrimas parodė, kad mitybos įpročiai, ypač nuolatiniai pusryčiai, lygiai tiek pat svarbūs sveikatai, kaip ir tai, ką ir kiek mes valgome.

Studijos metu buvo apklausti 26902 vyriškos lyties respondentai, kurių amžius sudarė vidutiniškai 45-82 metus. Pradedant studiją apklausiamieji buvo sąlyginai sveiki, nesirgo širdies ligomis ir vėžiu.  Jų sveikatos būklė buvo vertinama 16 metų (nuo 1992 m. iki 2008 m.)

Tyrimo metu 1572 tiriamieji vyrai patyrė širdies priepuolį arba mirė nuo koronarinės širdies ligos. 27 proc. didesnę riziką susirgti turėjo tie vyrai, kurie ryte nevalgė pusryčių. Dar didesnę riziką- iki 55 proc. -  susirgti koronarine širdies liga turėjo vyrai, kurie valgydavo naktį.

Mokslininkai teigia, kad asmenims, kurie nevalgo pusryčių, nutukimo, aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio kiekio ar diabeto, kurie predisponuoja širdies ir kraujagyslių  ligas, rizika yra didesnė. Be to, nepusryčiaujantys vyrai turėjo daugiau ir kitų rizikos faktorių. Dažniau tai buvo jaunesni, vieniši, rūkantys, visą darbo dieną dirbantys žmonės, kurie nesimankštino ir vartojo daugiau alkoholio.

Tai rodo, kad mitybos įpročiai - pusryčiavimas turi įtakos koronarinės širdies ligos rizikai ir yra susiję su tradiciniais rizikos faktoriais. Žmonės, kurie atsisako pusryčių, daugiau kalorijų sunaudoja dieną: jų smegenys nuolat primena apie alkį.

Ryšys tarp maitinimosi dažnio (kartų per dieną) ir koronarinės širdies ligos rizikos nebuvo nustatytas.

Mokslininkai pažymi, kad ne mažiau svarbu pusryčių metu vartoti sveiką maistą, turintį subalansuotą naudingų maistinių medžiagų kiekį: proteinų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų.

Taigi sveiki pusryčiai sumažina širdies priepuolių riziką. Dubenėlis dribsnių, pagardintų riešutais ir susmulkintais vaisiais, yra tai, kas būtina dienos pradžiai.

Pusryčiai naudingi organizmui

„Pusryčiai suteikia energijos, padeda palaikyti aktyvią fizinę ir protinę veiklą, be to, valgydami pusryčius, aprūpinsime visas organizmo sistemas ne tik energija, bet ir būtiniausiomis, vertingomis maisto medžiagomis – angliavandeniais, baltymais, riebalais, vitaminais, mineralais, mikroelementais, biologiškai aktyviomis medžiagomis“, - sako Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

Ji primena, jog jau moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie rytais pusryčiauja, mažiau užkandžiauja kaloringais užkandžiais ir dažniau   renkasi sveikesnius užkandžius, todėl lengviau išlaiko sveiką svorį ir juos mažiau vargina antsvoris, nutukimas ateityje. Visaverčiai  pusryčiai mažina persivalgymų tikimybę dienos metu ir ypač vakare.

Pusryčiai, dietologės patarimu, galėtų sudaryti apie 25 proc. bendro paros kilokalorijų kiekio.

Idealu pusryčių metu gauti tinkamą kiekį angliavandenių, baltymų bei truputi riebalų,  taip pat vitaminų bei mineralinių medžiagų.

„Pusryčiams rinkitės kuo natūralesnius produktus. Puikiai tinka įvairios košės ar tamsi duona su grūdais, kuriuos valgydami papildysime organizmą vitaminais, mineralais, augaliniais baltymais ir riebalais, be to, tai puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Taip pat galima rinktis baltymų turinčius produktus – varškę, sūrius, jogurtą, paukštienos, žuvies gabalėlį ar kiaušinį, taip papildysime organizmą kalciu, geležimi. Pusryčiams paįvairinti įtraukite mėgstamas daržoves ar vaisius, kurie yra geras vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Rupios duonos riekelę ar košę galite pagardinti sviestu ar aliejumi“, - pataria E. Kliukaitė.

Šaltinis

  Leah E. Cahill and all "Prospective Study of Breakfast Eating and Incident Coronary Heart Disease in a Cohort of Male US Health Professionals"; Circulation 23 July 2013, Volume 128, Issue 4, 337-343; DOI:10.1161/CIRCULATIONAHA.113.001474;