Pirmadienis, 2024.03.04
Reklama

Kodėl pusryčiai svarbūs sveikatai: alkio stoka rytais gali byloti apie sutrikimus

Šaltinis: vlmedicina | 2024-02-08 11:57:20

Nėra apetito pusryčiams? Tai gali būti signalas, kad vakare suvalgote per didelį kiekį maisto arba sutrikusio miego ritmo bei pervargimo požymis. Būtent pusryčių valgymas gali padėti išvengti persivalgymų dienos pabaigoje bei apsaugoti nuo virškinamojo trakto sutrikimų, jei neįsivaizduojate ryto be puodelio kavos.

Į puodelį pilama kava
Kava tuščiu skrandžiu gali sukelti virškinimo sutrikimus / VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

„Tyrimais įrodyta, kad žmogaus medžiagų apykaita, maisto virškinimui sunaudojama energija bei jautrumas insulinui yra aktyvesni bei pranašesni šviesiuoju paros metu, iki saulėlydžio. Pagrindinę įtaką tam turi mūsų vidinis organizmo laikrodis, valdantis daugybę gyvybinių funkcijų – jis vadinamas cirkadiniu ritmu. Taigi pusryčiai yra ne tiek kultūrinis reiškinys, kiek natūralus organizmo poreikis, atliepiantis vidinį ritmą. Kai šis ritmas sutrikdomas, padidėja nutukimo, širdies ligų ir metabolizmo procesų sutrikimo rizika“, – pranešime žiniasklaidai kalba gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Jis atkreipia dėmesį į tyrimus, rodančius, kad pusryčiavimas – pirmasis dienos valgis po poros valandų nuo pabudimo ryte – apsaugo vaikus ir paauglius nuo nutukimo ateityje, pagerina protinę veiklą, taip pat apsaugo nuo žalingų įpročių vystymosi. Suaugusieji, kurie pusryčiauja dažniau nei tris kartus per savaitę, yra atsparesni širdies bei kraujagyslių ligoms, turi mažesnę riziką sirgti metabolinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas.

Nenoras pusryčiauti signalizuoja apie organizmo sutrikimus

„Pusryčių atsisakymas žalingas ne visiems žmonėms – kai kalbame apie mitybą, universalių taisyklių visiems nėra. Vis dėlto rytinio alkio stoka neretai byloja apie sutrikimus, kurie ilgainiui gali išprovokuoti rimtesnes sveikatos problemas“, – teigia gydytojas dietologas.

Pasak jo, dažniausiai rytinio alkio stoka yra susijusi su gausiomis vakarienėmis, sutrikusiu miego ritmu, padidėjusiu nerimu, medžiagų apykaitos ligomis, pavyzdžiui, nutukimu, hipotiroze, taip pat išsekimu, peršalimu ar virusinėmis ligomis.

„Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai. Tačiau privalu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, ar pusryčiaujame, ar šio dienos patiekalo atsisakome, mūsų organizmo maistinių medžiagų poreikiai nuo to nepasikeičia. Todėl pusryčius dažnai praleidžiantys žmonės taip pat dažniau yra linkę kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą vakare. Jeigu su tuo susiduriate, kelčiau klausimą, ar tokia mitybos strategija yra tinkama sveikam organizmo funkcionavimui“, –kalba gydytojas.

Ritmą galima pakeisti – pirmieji žingsniai

Jeigu pastebime, kad gausiausią dienos maisto dalį suvalgome vakare, pirmasis žingsnis link sveikesnės mitybos yra kuklesnės vakarienės.

„Pirmomis dienomis tikrai jausite diskomfortą ir nemalonų alkį – kai tarsi visko gana, bet kažko dar norisi. Tačiau tai tik laikina emocinė organizmo reakcija. Valgydami lengvesnę vakarienę, nepraėjus ir kelioms savaitėms pastebėsite geresnę miego kokybę, o kartu „pasirodys“ ir rytinis alkis“, –teigia mitybos specialistas, kartu ragindamas pradėjus pirmuosius pokyčius nepersistengti rytais valgyti pernelyg gausiai, sočiai.

Beje, jis įspėja, kad neįsivaizduojantys ryto be puodelio kavos, turėtų būti budrūs – kava gali maskuoti alkį, tad jos išgėrus, valgyti gali visai nebesinorėti. Be to, tuščiu skrandžiu vartojama kava gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, paskatinti peristaltiką, pilvo pūtimus ar net pažeisti skrandžio gleivinę bei sukelti skrandžio skausmus – gastritą. Kava be maisto taip pat nėra palanki žmonėms, rytais vartojantiems vaistus, ypač hormoninius arba papildus, pavyzdžiui, geležį, kalcį – šis gėrimas tik pablogins jų įsisavinimą organizme.

Inovatyvios dietologijos centro gydytojo teigimu, mitybos subalansavimui didelės įtakos turi miego ritmas, todėl imantis bet kokių pokyčių, svarbu pasirūpinti tinkamu miego režimu.

„Stenkimės laikytis miego rutinos: svarbu miegoti išvėdintoje patalpoje, 1-2 valandas prieš miegą vengti šviečiančių ekranų, paskutinį valgį reikėtų suvalgyti likus 2-2,5 valandos iki miego, taip pat bent 6 valandas iki miego nevartoti stimuliantų, pavyzdžiui, kavos. Miegą pagerins vakare atliekami kvėpavimo pratimai, vonios su magnio druskomis, atpalaiduojančios žolelių arbatos“, – pasakoja E. Grišinas.

Baltymai ar angliavandeniai?

Gydytojas dietologas taip pat pataria pradėti nuo mažesnių, baltymais turtingesnių pusryčių porcijų. Anot jo, košės nebūtinai tiks kiekvienam, nors priimta manyti, kad tai universalus pusryčių patiekalas. Jeigu suvalgius košės alkio pojūtis pasireiškia greičiau nei per 2 valandas, tai rodo, kad pirmasis dienos valgis nėra subalansuotas ir jį reikėtų papildyti ilgesnį sotumo laiką užtikrinančiais baltymais, pavyzdžiui, kartu suvalgant kiaušinių.

„Dažnai kyla diskusijų, ar pusryčiams geriau rinktis angliavandenius, ar baltymų ir sveikųjų riebalų gausų maistą. Atliktų tyrimų metu buvo lyginama, kaip toks pasirinkimas veikia gliukozės šuolius žmonių, sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu, organizmuose. Po pusryčių gliukozės svyravimai kraujyje buvo mažesni tos grupės, kuri valgė baltymų gausų maistą, tačiau ryte suvalgytas maistas nebeturėjo įtakos gliukozės kreivei tolimesnėje dienos eigoje, po pietų, vakarienės. Vis dėlto buvo pastebėta, jog ta pati grupė žmonių, valgiusių angliavandeniais negausius pusryčius, turėjo mažesnį potraukį saldumynams ir sūriems užkandžiams vakaro metu“, – žiniomis dalijasi dietologas, pridurdamas, kad valgant bet kokį patiekalą yra svarbu susitelkti į procesą, neskubėti ir skirti tam pakankamai laiko.

Štai kas svarbu, jeigu vis tiek nepusryčiausite

Jeigu nepusryčiaudami jaučiamės žvalūs, nežiovaujame dienos metu, per pietus ar vakarais neturime itin ryškių energijos trūkumo simptomų ar alkio protrūkių – galime manyti, kad pasirinkta mitybos strategija nėra žalinga. Tačiau, pasak gydytojo dietologo, svarbu prisiminti, kad dienos bėgyje organizmas turi gauti jam reikalingą medžiagų kiekį ir mes privalome pasirūpinti, kad paskutinis dienos valgymas nebūtų didžiausias, ypač jeigu nesame aktyviai sportuojantys, ar turime medžiagų apykaitos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų.

„Didesnis maisto kiekis verčiau būtų suvalgomas pirmoje dienos pusėje – tai yra natūralesnis valgymo būdas mūsų dienos režimui, organizme vykstantiems biologiniams procesams. Tad racionaliai išdėliokite mitybą į 3 valgymus, kad kiekviena porcija pernelyg neapkrautų virškinamojo trakto, stenkitės su kiekviena porcija suvartoti 150-200 gramų daržovių bei į vieną iš patiekalų įtraukite antioksidantais turtingų uogų, pavyzdžiui šilauogių, mėlynių ar aviečių.

Nepamirškite ir apie baltymų poreikį – sveikam, fiziškai ne itin aktyviam žmogui jų reikia nuo 0,8 iki 1,2 gramų vienam kilogramui kūno masės. Tai padės palaikyti raumeninio audinio sveikatą, gebėjimą judėti be skausmų“, –pataria „Maximos“ funkcinės mitybos partneris E. Grišinas.

Ne mažiau svarbus ir skysčių poreikis – praleidžiant pusryčius yra itin svarbu suvartoti pakankamą vandens kiekį dienos metu. Jeigu žmogus nepusryčiauja ir pietaus tik apie 12 valandą dienos, iki to laiko jis turėtų išgerti nors 500-700 mililitrų vandens.

Kokią mitybos strategiją bepasirinktume, svarbu, kad ji būtų nuosekli ir savaitgaliais stipriai nesiskirtų nuo darbo dienomis vyraujančios rutinos, atkreipia dėmesį gydytojas –mūsų organizmas mėgsta tvarką, tad kuo labiau mes jos paisysime, tuo mažesnę sutrikimų, ligų pasireiškimo riziką turėsime.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kruopas kabinkite šaukštais: dietologė papasakojo apie jo naudas
Kai pabosta gaminti vis tuos pačius patiekalus dienos pusryčiams, pietums ir vakarienei, metas prisiminti pigų, bet svei...
Kaip su vaikais kalbėti apie lytiškumą ir lytiniu keliu plintančias ligas
Tėvai paprastai moko vaikus rūpintis savo sveikata, tačiau apie lytinę sveikatą su atžalomis kalbasi ne visi. Dažnai šio...
Erkinio encefalito grėsmė atsiranda vos atšilus orams
Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug,...
Paveldima retinopatija: genetinei ligai ieškoma vis pažangesnių diagnostikos ir gydymo būdų
Paveldima retinopatija – kelių šimtų ligų grupė, priskiriama retoms ligoms. Šiuo metu žinoma apie 250 su paveldimo...
Klaipėdos universiteto ligoninė plečia krūties vėžio diagnostikos galimybes
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda vykdyti krūties vėžio prevencinę programą. Pasak medikų, tai reikšmingas ž...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų