Širdies ligos: nelaukti pirmųjų simptomų

Daugeliui žmonių gera savijauta atrodo kaip neginčijamas sveikatos įrodymas, tačiau kardiologijos pasaulyje ši ramybė gali būti apgaulinga. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė ragina nelaukti pirmųjų simptomų ir pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa gali padėti pamatyti organizmo pokyčius dar prieš pasirodant pirmiesiems simptomams. 

Gydytoja, savo praktikoje susiduriate su pacientais, kuriems širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos jau esant sunkesnei būklei. Ar dažnai tokios ligos būna „tylios“?

Tikrai taip. Širdies ir kraujagyslių ligos labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus nieko nejaučia iki tol, kol įvyksta tam tikras ūmus sveikatos sutrikimas. Vieni klastingiausių rizikos veiksnių yra padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje ir padidėjęs kraujo spaudimas.

Padidėjusio cholesterolio žmogus dažniausiai nejaučia, todėl svarbu atlikti tyrimus ir žinoti savo rodiklius. Ne mažiau svarbu žinoti ir šeimos istoriją – kokiomis ligomis yra sirgę tėvai, broliai, seserys, seneliai, kiek jie gyveno, nuo ko mirė.

Kitas labai klastingas rizikos veiksnys – padidėjęs kraujo spaudimas. Jis taip pat ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau ilgainiui gali įvykti insultas, miokardo infarktas, išsivystyti širdies nepakankamumas.

Sakoma, kad širdies ligos yra vyresnio amžiaus žmonių problema. Kiek svarbi prevencija jaunesniame amžiuje?

Pats amžius yra rizikos veiksnys – kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos rizika. Tačiau miokardo infarktas ar net mirtis gali ištikti ir jauną žmogų.

Jauno amžiaus žmonėms ypač svarbi šeimos istorija ir genetika. Jeigu pirmos eilės giminaičiams – moterims iki 55 metų, vyrams iki 60 metų – buvo nustatytas kardiovaskulinis įvykis ar žmogus mirė dėl širdies ligų, tai gali rodyti paveldimą riziką. Taip pat svarbu padidėjęs cholesterolis, kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris ir gyvenimo būdas.

Visada svarbu kalbėti apie rizikos veiksnius, bet nuo 40 metų Europos kardiologų draugija žmonėms, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau turintiems jų riziką, rekomenduoja įvertinti kardiovaskulinio įvykio ir mirties tikimybę pagal SCORE 2 rizikos vertinimo lenteles.

Kodėl svarbu dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje dar neatsiradus simptomams ir kokius pokyčius per jos gyvavimo laikotarpį matote?

Noriu pasidžiaugti ir priminti, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje gyvuoja jau apie 20 metų. Jos tikslas nuo pat pradžių buvo išaiškinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, jų rizikos veiksnius ir juos koreguojant mažinti mirtingumą. Tikėtina, kad dėl prevencinės programos nuo 2016 metų stebimas mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimas, ypač tarp darbingo amžiaus žmonių.

Itin svarbu tai, kad programos pradžioje pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi cholesterolio koncentracija, buvo kompensuojami statinai. Tačiau svarbiausia – žmonės pradėjo daugiau kalbėti apie profilaktinius patikrinimus, cholesterolį, kraujo spaudimą. Reikia nebijoti išsitirti – pats dalyvavimas programoje nereiškia, kad žmogus serga. Priešingai, tai galimybė laiku nustatyti rizikos veiksnius ir prireikus pradėti gydymą.

Nuo 2023 m. gegužės prevencinėje programoje gali dalyvauti to paties amžiaus tiek vyrai, tiek moterys. Pastebėjome, kad žmonės pradėjo tikrintis šeimomis – vyras ir moteris ateina kartu.

Ar galima situaciją pakeisti, jeigu rizika nustatoma laiku?

Žinoma. Padidėjusio kraujo spaudimo žmogus dažnai nejunta, tačiau jį koregavus sumažėja kardiovaskulinio įvykio rizika. Pradedama nuo nemedikamentinių priemonių – fizinio aktyvumo, mažesnio druskos vartojimo, o prireikus skiriamas ir gydymas vaistais.

Svarbu neuždelsti, kad neišsivystytų gydymui atspari hipertenzija, širdies nepakankamumas ir aterosklerozė. Šias ligas koreguoti jau būna gerokai sunkiau.

Ką pasakytumėte žmogui, kuris yra įsitikinęs: „Aš jaučiuosi gerai, man tikrintis nereikia“?

Tai yra bendras paciento ir gydytojo darbas. Labai svarbi paties žmogaus motyvacija. Norėčiau palinkėti nebijoti ateiti ir išsitirti – net jei nieko nenustatys, bus ramiau dėl savo ir vaikų ateities, o tikimybė išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų bus didesnė.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija Lietuvoje

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta 40–60 metų (imtinai) vyrams ir moterims, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Šio amžiaus žmonės dažniausiai nejunta jokių ligos simptomų, todėl prevencinis patikrinimas padeda laiku nustatyti rizikos veiksnius. Šeimos gydytojas nustatytu periodiškumu juos įvertina ir, jei reikia, sudaro individualų prevencijos planą.

Programos metu nemokamai gali būti atliekami gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujyje tyrimai, elektrokardiograma, aterosklerozinių plokštelių nustatymas miego arterijose, kalcio indekso nustatymas, mikroalbuminurija šlapime, kraujagyslių standumo tyrimai, padedantys įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nustačius labai didelę riziką, pacientas gali būti siunčiamas išsamiau išsitirti specializuotuose centruose, o prireikus skiriamas gydymas.

Jei jaučiatės blogai ar kyla kitų sveikatos problemų, į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis nepriklausomai nuo amžiaus – jis įvertins sveikatos būklę, prireikus paskirs tyrimus ar išduos siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti.