Kaip savo sveikatą vertina Lietuvos gyventojai?

Kokia Lietuvos gyventojų sveikatos būklė ir kaip ji veikia kasdienį gyvenimą? Į šiuos ir kitus klausimus padeda atsakyti 2025 m. gyventojų sveikatos statistinis tyrimas[1], kurį atliko Valstybės duomenų agentūra. 

48 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip labai gerą arba gerą

Beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip labai gerą arba gerą, 38 proc. – kaip vidutinišką, o 15 proc. – kaip blogą arba labai blogą.

Gyventojų savo sveikatos vertinimas reikšmingai skiriasi priklausomai nuo amžiaus: jaunesni gyventojai savo sveikatą vertina palankiau, o vyresnio amžiaus gyventojų, savo sveikatą vertinančių kaip labai gerą arba gerą, yra gerokai mažiau.

88 proc. 15–24 metų gyventojų savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą (2014 m. – 91 proc., 2019 m. – 90 proc.). Tarp 75 metų ir vyresnių gyventojų tokių buvo tik 7 proc. (2014 m. – 5 proc., 2019 m. – 8 proc.), o 44 proc. šios amžiaus grupės gyventojų savo sveikatą vertino kaip blogą arba labai blogą (2014 m. – 51 proc., 2019 m. – 43 proc.).

Vyrai savo sveikatą vertino palankiau nei moterys: labai gerai arba gerai ją vertino 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Blogai arba labai blogai savo sveikatą vertino atitinkamai 11 proc. vyrų ir 18 proc. moterų. Šį skirtumą galėjo lemti skirtinga vyrų ir moterų amžiaus struktūra – vyresnio amžiaus moterų dalis yra santykinai didesnė nei vyrų.

Burnos sveikatą gerai vertina 45 proc. gyventojų

Bendrą burnos, įskaitant dantų ir dantenų, sveikatą labai gerai arba gerai vertino 45 proc. gyventojų (2019 m. – 44 proc.), o blogai arba labai blogai – 19 proc. (2019 m. – 20 proc.). Jaunesni gyventojai savo burnos sveikatą vertina geriau nei vyresnio amžiaus žmonės.

Burnos sveikatos vertinimas reikšmingai skiriasi priklausomai nuo išsilavinimo ir lyties. Labai gerai arba gerai savo dantų ir dantenų būklę vertino 66 proc. aukštą išsilavinimą turinčių vyrų (2019 m. – 58 proc.) ir 60 proc. moterų (2019 m. – 55 proc.).

Blogai arba labai blogai savo dantų ir dantenų būklę vertino 42 proc. žemą išsilavinimą turinčių moterų (2019 m. – 35 proc.) ir 24 proc. vyrų (2019 m. – 26 proc.).

Daugiau nei pusė gyventojų turi ilgalaikių sveikatos problemų

52 proc. gyventojų nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių, mažiausiai šešis mėnesius trunkančių, sveikatos sutrikimų. Moterų, teigusių, kad turi ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 57 ir 44 proc. Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnių gyventojų.

Tyrimo duomenimis, 37 proc. gyventojų (moterų – 42 proc., vyrų – 30 proc.) buvo padidėjęs arterinis kraujospūdis (arterinė hipertenzija). 28 proc. gyventojų (moterų – 32 proc., vyrų – 23 proc.) kraujyje buvo nustatytas padidėjęs cholesterolio, kraujo lipidų ar trigliceridų kiekis.

34 proc. gyventojų (moterų – 38 proc., vyrų – 28 proc.) turėjo apatinės nugaros dalies ligą arba skundėsi lėtinėmis nugaros problemomis. Kas devintas gyventojas (moterų – 12 proc., vyrų – 9 proc.) kentė nuo alergijų, tokių kaip alerginė sloga, šienligė, akių uždegimas, dermatitas, alergija maistui ar kitų alerginių sutrikimų.

Depresijos simptomus jautė daugiau gyventojų nei ankstesniais metais

Psichikos sveikata yra neatsiejama asmens sveikatos dalis. Tyrimas parodė, kad 27 proc. gyventojų per dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus. 2014 m. tokių gyventojų buvo 12 proc., o 2019 m. – 18 proc.

Depresijos simptomus jautė 31 proc. moterų (2019 m. – 23 proc.) ir 20 proc. vyrų (2019 m. – 12 proc.). Didžiausia gyventojų, jautusių depresijos simptomus, dalis buvo tarp 75 metų ir vyresnių moterų – ji siekė 49 proc.

Nutukimas išlieka aktuali problema

2025 m. du trečdaliai 18 metų ir vyresnių gyventojų – 61 proc. – turėjo antsvorio arba buvo nutukę. 2019 m. tokių gyventojų buvo 57 proc.

Gyventojų, kurių kūno masės indeksas (KMI) buvo normalus, dalis sumažėjo nuo 41 proc. 2019 m. iki 38 proc. 2025 m., o turinčiųjų antsvorio dalis padidėjo nuo 38 iki 39 proc. Labiausiai padidėjo nutukusių gyventojų dalis – nuo 19 proc. 2019 m. iki 22 proc. 2025 m.

2019 m. antsvorio turėjo 43 proc. vyrų ir 33 proc. moterų. 2025 m. antsvorio turinčių vyrų dalis padidėjo iki 45 proc., taigi beveik kas antras vyras pateko į šią kategoriją. Antsvorio turėjo 35 proc. moterų. 2025 m. nutukimas buvo būdingas 22 proc. moterų ir 21 proc. vyrų.

Vaisių ir daržovių vartojama mažiau

Bent kartą per dieną vaisius valgė 37 proc. gyventojų (2014 m. – 48 proc., 2019 m. – 47 proc.), daržoves – 45 proc. (2014 m. – 54 proc., 2019 m. – 54 proc.). Moterys vaisius ir daržoves valgė dažniau nei vyrai.

Fizinis aktyvumas mažėja su amžiumi

Fiziškai aktyvių gyventojų dalis mažėja su amžiumi. 2025 m. vidutiniškai 30 minučių ir ilgiau per dieną sportavo ar aktyviai leido laisvalaikį 11 proc. gyventojų (2014 m. – 9 proc., 2019 m. – 10 proc.).

Daugelyje amžiaus grupių vyrų fizinio aktyvumo rodikliai buvo aukštesni nei moterų. Didžiausias fizinis aktyvumas nustatytas tarp 15–24 metų gyventojų – 26 proc., mažiausias – tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų – 4 proc.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis mažėja

2025 m. tyrimo duomenimis, 81 proc. gyventojų teigė nerūkantys. Tai yra 6 procentiniais punktais daugiau nei 2014 m. (75 proc.) ir 5 procentiniais punktais daugiau nei 2019 m. (76 proc.).

Kasdien rūkančių gyventojų dalis 2014–2025 m. laikotarpiu reikšmingai sumažėjo – nuo 20 proc. 2014 m. iki 16 proc. 2025 m.

Tabako vartojimo įpročiai išliko skirtingi priklausomai nuo lyties. Kasdien rūkančių vyrų dalis buvo gerokai didesnė nei moterų – atitinkamai 31 ir 11 proc.

Ryškiausias pokytis pastebimas tarp 15–24 ir 25–34 metų amžiaus grupių gyventojų. 2025 m., palyginti su 2014 m., kasdien tabako gaminius rūkančių 15–24 metų gyventojų dalis sumažėjo beveik perpus.

Elektroninių cigarečių vartojimas didėja

2025 m. 91 proc. gyventojų nurodė, kad niekada nerūkė elektroninių cigarečių ar nenaudojo panašių elektroninių prietaisų (2019 m. – 94 proc.).

Kasdien elektronines cigaretes rūkė 3 proc. gyventojų (2019 m. – 2 proc.), kartais – 3 proc. (2019 m. – 2 proc.), o 4 proc. nurodė, kad šiuo metu jų nerūko (2019 m. – 3 proc.).

Elektronines cigaretes kasdien arba kartais rūkančių gyventojų dalis 2025 m. visose amžiaus grupėse buvo didesnė nei 2019 m. Didžiausia ši dalis buvo 15–24 ir 25–34 metų amžiaus grupėse: 15–24 metų grupėje elektronines cigaretes kasdien arba kartais rūkė 15 proc., o 25–34 metų grupėje – 16 proc. gyventojų.

Alkoholio vartojimas mažėja

35 proc. gyventojų (vyrų – 27 proc., moterų – 41 proc.) teigė per metus iki apklausos visiškai nevartoję alkoholinių gėrimų.

10 proc. gyventojų alkoholinius gėrimus vartojo bent kartą per savaitę. Tarp vyrų ši dalis siekė 16 proc., tarp moterų – 6 proc. 2014 m. bent kartą per savaitę alkoholį vartojo 14 proc., o 2019 m. – 13 proc. gyventojų.

Nors alkoholinių gėrimų vartojimas visais tyrimo metais buvo labiau paplitęs tarp vyrų, būtent šioje grupėje jis mažėjo labiausiai. Alkoholinius gėrimus vartojančių moterų dalis buvo gerokai mažesnė ir 2014–2025 m. laikotarpiu kito nedaug.

Naudojimasis sveikatos priežiūros paslaugomis

Tyrimo rezultatai parodė, kad per metus iki apklausos į bendrosios praktikos (šeimos) gydytoją kreipėsi 80 proc. gyventojų: 85 proc. moterų ir 72 proc. vyrų.

Į gydytoją specialistą ar chirurgą dėl savo sveikatos kreipėsi 48 proc. gyventojų – 13 procentinių punktų daugiau nei 2019 m.

Per metus iki apklausos pas odontologą ar ortodontą lankėsi 49 proc. gyventojų. Moterys pas odontologą lankėsi dažniau nei vyrai, tačiau skirtumas tarp vyrų ir moterų laikui bėgant mažėjo. 2025 m. jis buvo gerokai mažesnis nei 2014 ir 2019 m.

12 proc. gyventojų per metus iki apklausos bent vieną naktį gulėjo ligoninėje. Dienos stacionare per metus iki apklausos gydėsi 8 proc. gyventojų.

Ilgos eilės – viena pagrindinių priežasčių atidėti kreipimąsi į gydytoją

24 proc. apklaustųjų nurodė, kad per metus iki apklausos dėl ilgų eilių atidėjo kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui, buvo sunku gauti taloną, siuntimą ar kt. 2019 m. tokių gyventojų buvo 20 proc., o 2014 m. – 11 proc.

Dėl atstumo ir transporto problemų vizitą pas gydytoją atidėjo 6 proc. kaimo ir 3 proc. miesto gyventojų. Ilgos eilės išlieka viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gyventojai atideda kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Tokių gyventojų dalis nuo 2014 m. nuosekliai didėjo.

Daugiau gyventojų vartoja gydytojo paskirtus ir nereceptinius vaistus

Per dvi savaites iki apklausos gydytojo paskirtus (receptinius) vaistus vartojo daugiau nei pusė – 55 proc. – gyventojų. Tai yra 12 procentinių punktų daugiau nei 2019 m.

Gydytojo nepaskirtus (nereceptinius) vaistus, vitaminus ir vaistažolių preparatus vartojo 69 proc. gyventojų (2014 m. – 57 proc., 2019 m. – 58 proc.).

Gydytojo nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus ir vitaminus dažniau vartojo moterys nei vyrai – atitinkamai 76 ir 58 proc. Receptinius vaistus dažniau vartojo vyresnio amžiaus žmonės, o nereceptinių vaistų, vaistažolių preparatų ir vitaminų vartojimas buvo paplitęs tarp visų amžiaus grupių gyventojų.