Lietuva – ketvirta pagal gyventojų prieigą prie savo sveikatos įrašų. Kodėl ne pirma?

Komentaro autorius – Karolis Buika, šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ vykdantysis direktorius 

„Lietuvai trūksta ambicijos.“

Kažkada išgirdau šią frazę ir kuo toliau, tuo labiau jai pritariu. Šią savaitę – du pavyzdžiai.

1. Europos Komisija Lietuvą įvardijo e. sveikatos lydere – TOP 4 pagal gyventojų prieigą prie savo įrašų.
2. Vyriausybė patvirtino priemonių planą – 10 proc. daugiau dalyvaujančių prevencijoje, 70 proc. pacientų pas specialistą laiku (dabar 53 proc.).

Abi naujienos geros. Ir abiejose man trūksta to paties.

Kodėl TOP 4, o ne pirmi? Kodėl 10 proc., o ne Danijos ir Suomijos lygis, kur mamografijoje dalyvauja daugiau nei 80 proc. moterų („Eurostat“, 2023)?

Skaičiai nesiūlo ramybės. OECD „Health at a Glance 2025“: išvengiamas mirtingumas Lietuvoje – 222 iš 100 tūkst., OECD vidurkis – 145. Gydytinas mirtingumas – 134 prieš 77. Beveik dvigubai. Su 10 proc. žingsniais tokį atotrūkį uždarinėsime dešimtmečius.

Mokslas apie tikslus čia gana vienareikšmis. Locke ir Latham (2002), apibendrinę 35 metų tyrimus: konkretūs ir sunkūs tikslai duoda geresnį rezultatą nei lengvi arba „padarykime, kiek galime“. Sitkin ir kt. (2011) priduria sąlygą – ambicingi tikslai veikia ten, kur yra neseniai pasiekta sėkmė ir resursai.

Abu turime. 2011–2023 m. Lietuva labiausiai visoje ES sumažino gydytiną mirtingumą. Mamografijos dalyvavimas augo greičiausiai ES. Sąlygos ambicijai yra. Trūksta tik sprendimo ja pasinaudoti.

Man ambicija yra ne skaičiai plane. Tai infrastruktūra gydytojams ir pacientams, į kurią atvažiuotų mokytis kiti, o ne mes į juos.

Ar 10 proc. – tikslas, ar saugus skaičius, kurį lengva pasiekti ir už kurį lengva atsiskaityti? Kokį skaičių įrašytumėte jūs?