Dusulys lipant laiptais – ne visada tik amžiaus pasekmė

Dusulys lipant laiptais, mažėjanti fizinė ištvermė ar ilgai nepraeinantis kosulys – simptomai, kuriuos žmonės neretai sieja su amžiumi ar kitomis ligomis. Tačiau jie gali įspėti ir apie plaučių fibrozę – ligą, dėl kurios plaučių audinys randėja, o žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti. 

Rugsėjį, minint Plaučių fibrozės žinomumo mėnesį, apie ligos simptomus, diagnostiką ir šiuolaikinio gydymo galimybes pasakoja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Sunkios astmos centro ir Intersticinių plaučių ligų sektoriaus vadovė doc. Kristina Biekšienė.

Kas yra plaučių fibrozė ir kuo ši liga pavojinga?

Plaučių fibrozė – tai plaučių audinio randėjimas, dėl kurio plaučiai palaipsniui praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo funkciją. Randėjant plaučių audiniui, deguoniui tampa sunkiau patekti į kraują, todėl žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti.

Plaučių fibrozę gali sukelti įvairios priežastys, tačiau kai jos nustatyti nepavyksta, liga vadinama idiopatine plaučių fibroze (IPF). Liga gali vystytis skirtingai – vieniems pacientams ji progresuoja, kitiems plaučių audinio pokyčiai ilgą laiką išlieka stabilūs. Ligai progresuojant, blogėja plaučių veikla, o ilgainiui gali sutrikti ir kitų organų, pavyzdžiui, širdies, funkcija.

Kokie pirmieji simptomai gali įspėti apie plaučių fibrozę?

Vienas pirmųjų ligos požymių – palaipsniui stiprėjantis dusulys. Iš pradžių jis dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, lipant laiptais ar greičiau einant. Taip pat gali varginti užsitęsęs kosulys. Kai kuriems pacientams sustorėja pirštų galai, nagai tampa labiau išgaubti.

Plaučių fibrozės simptomai panašūs į daugelio kitų kvėpavimo sistemos ir širdies ligų požymius, todėl žmonės juos neretai sieja su amžiumi ar kitomis ligomis. Į gydytoją svarbu kreiptis, jei dusulys užsitęsia, stiprėja ar jo nepavyksta paaiškinti kitomis priežastimis.

Kokios priežastys gali lemti plaučių fibrozės atsiradimą?

Plaučių fibrozė gali išsivystyti sergant tam tikromis autoimuninėmis ligomis, dėl kai kurių vaistų ar ilgalaikio kenksmingų aplinkos bei su darbu susijusių veiksnių poveikio. Vienas iš rizikos veiksnių yra rūkymas.

Daliai pacientų tikslios ligos priežasties nustatyti nepavyksta – tokia ligos forma, esant būdingiems pokyčiams plaučiuose, vadinama idiopatine plaučių fibroze. Kai kuriais atvejais liga gali būti paveldima.

Kaip nustatoma plaučių fibrozė?

Vienas svarbiausių tyrimų – plaučių didelės skiriamosios gebos kompiuterinė tomografija, leidžianti išsamiai įvertinti plaučių audinio pokyčius. Taip pat atliekami kvėpavimo funkcijos tyrimai, o apie galimą ligą gydytojui gali įspėti ir stetoskopu girdimi plaučių fibrozei būdingi garsai. Kai diagnozė lieka neaiški, tam tikrais atvejais gali prireikti plaučių audinio biopsijos.

Kauno klinikose idiopatinė ir progresuojanti plaučių fibrozė diagnozuojama kelių sričių specialistų komandoje. Pulmonologai, radiologai ir kiti specialistai kartu įvertina tyrimų rezultatus, nustato ligos formą ir parenka tinkamiausią gydymą.

Kokios šiandien yra plaučių fibrozės gydymo galimybės?

Gydymas priklauso nuo plaučių fibrozės priežasties, ligos formos ir jos eigos. Sergant idiopatine plaučių fibroze, nustačius ligą iškart pradedamas gydymas antifibrotiniais vaistais, kurie lėtina plaučių audinio randėjimą. Nors jau susiformavusių randinių pakitimų panaikinti negalima, gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą ir padėti ilgiau išsaugoti plaučių funkciją.

Jeigu plaučių fibrozę sukėlė kita liga, pirmiausia gydoma pagrindinė liga, šalinami galimi kenksmingi aplinkos veiksniai. Jei plaučių audinio randėjimas toliau progresuoja, taip pat skiriami antifibrotiniai – ligos progresavimą lėtinantys – vaistai.

Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo mažiau plaučių audinio būna pažeista, todėl svarbu gydymą pradėti laiku.

Ką patartumėte žmonėms, kurie jaučia užsitęsusį dusulį ar kitus kvėpavimo sutrikimus?

Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir kreiptis į šeimos gydytoją. Dusulį gali sukelti daugybė skirtingų ligų, todėl būtina nustatyti tikrąją jo priežastį.

Vienas paprasčiausių, bet svarbių tyrimo būdų – plaučių išklausymas stetoskopu. Išgirdęs plaučių fibrozei būdingus garsus ir įvertinęs kitus simptomus, šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą pulmonologo konsultacijai. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių laiku pradėti tinkamą gydymą ir sulėtinti jos progresavimą.

Kokia pagalba plaučių fibroze sergantiems pacientams teikiama Kauno klinikose?

Kauno klinikos yra vienas iš dviejų specializuotų intersticinių plaučių ligų centrų Lietuvoje. Čia diagnozuojamos ir gydomos retos plaučių audinio ligos, atliekami išsamūs tyrimai, o sudėtingi atvejai aptariami kelių sričių specialistų komandoje.

Jei kyla ypač sudėtingų diagnostikos klausimų, Kauno klinikų gydytojai turi galimybę konsultuotis su kolegomis Vokietijoje ir Šveicarijoje. Specialistų bendradarbiavimas leidžia tiksliau nustatyti ligos formą, individualiai parinkti gydymą ir užtikrinti nuoseklią paciento būklės stebėseną.