Kai lauke vėjas maišosi su lietum ir sniegu bei nesinori niekur kišti nosies iš namų, prisimename vasarą. Tas saulėtas ir šiltas dienas. Ir be proto ilgimės tosios saulės ir šilumos. Nesvarbu, kad saulės poveikis odai ir žmogaus sveikatai itin plačiai diskutuojamas ir dažniausiai saulės nenaudai.
Prisiminus saulę ir jos poveikį sveikatai, turime šiokių tokių naujienų. Gali būti, kad saulė nulemia dalį mūsų sveikatos ir net gyvenimo trukmę dar gerokai prieš mums susenstant ir tosios saulės „prisiragaujant“. Norvegijos mokslų ir technologijos universitete atlikto tyrimo metu nustatyta, jog mums gimstant tuo metu, kai saulės aktyvumas yra didelis, gyvenimo trukmė gali sumažėti net penkiais metais.
Tai vienas iš pirmųjų tyrimų, kuris koncentravosi į saulės aktyvumo įtaką žmoguas sveikatai ir gyvenimui žmogaus gyvenimo pradžioje, ką tik gimus. Anot tyrimo autorių, ultravioletinė spinduliuotė yra pasaulinio masto stresorius, darantis poveikį tiek ekologijai, tiek gyvūnų ar žmogaus sveikatai. Tad tyrimas leido giliau pažvelgti į šio stresoriaus įtaką žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir net gyvenimo trukmei.
Mokslininkai tyrimui pasitelkė 8,662 žmonių, gimusių Norvegijoje tarp1676 ir 1878 metų, duomenis. Individai buvo suskirstyti į grupes pagal socioekonominę padėtį ir periodus, kuomet saulės aktyvumas buvo išaugęs. Saulės aktyvumą sekti kelių šimtų metų laikotarpyje esti efektyviau, mat patį saulės aktyvumą galima suskirstyti į11 metų periodus. Tai yra trys metai padidėjusio saulės aktyvumo ir aštuoni metai minimalaus saulės aktyvumo.
Taigi, išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad tie individai, kurie gimė esant padidėjusiam saulės aktyvumui, gyveno vidutiniškai 5,2 metais trumpiau nei tie, kurie gimė minimalaus saulės aktyvumo laikotarpiu. Be to, kūdikiai, kurie gimė padidėjusio saulės aktyvumo laikotarpiu, turėjo didesnę tikimybę neišgyventi iki dviejų metų amžiaus nei tie, kurie gimė minimalaus saulės aktyvumo laikotarpiu. Dar daugiau, kūdikiai, gimę žemesnėje ekonominėje klasėje, taip pat turėjo trumpesnę gyvenimo trukmę. Tačiau šį faktą, ko gero, galima būtų sieti ne tik su saule, bet ir su kitais faktoriais, kaip pavydžiui, sveikatos apsaugos prieinamumu, mityba, gyvenimo sąlygomis.
Tyrimui naudoti duomenys gali visiškai neatspindėti dabartinės situacijos po gerų 200 metų, mat gyvenimo trukmę lemiančių faktorių vis daugėja ir daugėja. Tačiau atkreipiamas mokslininkų ir visuomenės dėmesys. Juk gali būti taip, kad saulės įtaka mūsų gyvenimo trukmei priklauso ne tik nuo mūsų savimonės ir saulėje leidžiamo laiko, bet ir nuo to, kas nepriklauso nuo mūsų – mūsų gimimo dienos.
Source: Skjærvø G, Fossøy F, Røskaft E. Solar activity at birth predicted infant survival and women`s fertility in historical Norway. Proceedings of the Royal Society B. 2014.