Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Patvirtinta Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa

Šaltinis: vlmedicina | 2022-01-27 10:11:00

Vyriausybė patvirtino Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programą 2022–2023 metams, kurią koordinuos Sveikatos apsaugos ministerija. Ši programa yra 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano dalis.

Senjorų mankšta
Mankšta. / VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Programoje numatytos trys kertinės veiksmų kryptys, apimančios ir grėsmių sveikatai valdymą: 1) gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą; 2) stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę ir vartojimo prevenciją; 3) gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose.

Vykdant programą, tikėtina, kad vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė nuo 56 metų 2019 m. pailgės iki 62,6 metų 2030 m., analogišku laikotarpiu vidutinė moterų sveiko gyvenimo trukmė pailgės nuo 59,1 metų iki 65 metų.

„Numirštame per anksti, pernelyg anksti tampame išvengiamų ligų maišais. Ir visa tai – mūsų pačių rankose – net 49 proc. visų mirčių Lietuvoje lemia su gyvenimo būdu ir aplinka susiję rizikos veiksniai: mityba, tabako, alkoholio vartojimas, per mažas fizinis aktyvumas. Turime kiekvienas sau atskirai ir visi kartu išsikelti tikslą – mūsų sveikata turi būti geresnė. Dėsime visas pastangas, kad sudarytume sąlygas gyventojams tai pasiekti,“ – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Numatoma padidinti suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalį nuo 58 proc. 2018 m. iki 70 procentų 2030 m.; turėtų sumažėti mirtingumas dėl savižudybių: 100 tūkst. gyventojų 2019 m. jis siekė 23,5 atvejo, o 2030 m. tikimasi šį rodiklį sumažinti iki 13 mirčių.

Prevencinėmis priemonėmis bus siekiama mažinti prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą: nuo 293 mirčių 100 tūkst. gyventojų 2018 m. iki 160 mirčių 2030 metais. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, pasirengusių veikti esant ekstremaliosioms situacijoms, dalis 2030 m. padidės iki 95 proc., kai 2020 m. šis rodiklis siekė 67 procentus.

Programa netiesiogiai prisidės prie kitų Nacionalinės plėtros programos uždavinių, skirtų gerinti neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų asmenų gerovę, aplinką šeimai, kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Bus siekiama gerinti sveikatos atsparumą grėsmėms, įtraukiant švietimą bei gyventojų dalyvavimą kultūrinėse veiklose ir kitose srityse.

Plėtros programos priemonėms įgyvendinti 2021–2030 m. reikės per 111 mln. eurų, kurie bus skirti iš valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo lėšų.

Situacijos analizė rodo, kad dabar Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) šalių. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje yra 2,5 karto didesnis nei ES. Nesveiką gyvenseną nulemia rūkymas, alkoholio vartojimas – 10 proc. (ES–6 proc.), neracionali mityba – 32 proc. (ES–18 proc.). Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 6,9 metais trumpesnė palyginus su kitomis ES šalimis.

Didelę įtaką sveikatos rodikliams turi žemas visuomenės sveikatos raštingumas, per didelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, nepakankamas dėmesys pažeidžiamų grupių psichikos sveikatai, vyraujanti psichikos ir elgesio sutrikimų stigma. Lietuvos gyventojų psichikos sveikata prasta: daug metų išlieka aukštas savižudybių skaičius – 21,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų (ES – 11 atvejų), vyrai žudosi 4 kartus dažniau nei moterys.

Pagal teigiamų emocijų indeksą Lietuva yra tarp 10-ies mažiausiai teigiamų emocijų patiriančių šalių pasaulyje. 2021 m. balandžio mėnesį atlikta gyventojų reprezentatyvi apklausa parodė, kad 46 proc. apklaustųjų savo emocinę būklę antrosios COVID-19 bangos metu vertino kaip pablogėjusią.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų