Lietuvos gyventojai savo kasdieninės veiklos apribojimus vertina daug prasčiau nei gydytojai
Higienos instituto specialistai palygino du gyventojų sveiko gyvenimo trukmės rodiklius – sveiko gyvenimo trukmę ir vidutinę gyvenimo trukmę be negalios. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai savo kasdieninės veiklos apribojimus (negalią) vertina prasčiau nei tai nustato gydytojai. Vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė be negalios šalyje 2012–2014 m. buvo apie 10 metų ilgesnė nei sveiko gyvenimo trukmė.
Sveiko gyvenimo trukmės rodiklis rodo, kiek metų tam tikro amžiaus žmogus gali tikėtis nugyventi be kasdieninės veiklos apribojimų. Rodiklis apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais ES šalyse atliekamo Gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenis, kai respondentai patys vertina savo sveikatą (EU-SILC). Šis tyrimas šiuo metu yra pagrindinis šaltinis, parodantis negalios paplitimo mastą ES, todėl svarbu, kad apklausos imtis būtų pakankami reprezentatyvi visai šaliai. Tuo tarpu specialistai, nustatydami gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę be negalios, remiasi oficialiais duomenimis – gydytojų objektyviai įvertinta žmogaus sveikata, kuri skelbiama „Sodros“ duomenų bazėje.
„Lyginant sveiko gyvenimo trukmę ir vidutinę gyvenimo trukmę be negalios nustatyta, kad Lietuvos gyventojai savo kasdieninės veiklos apribojimus įvertina prasčiau nei nustato gydytojai. Gyventojai paprastai pervertina savo kasdieninės veiklos apribojimus bei lengvus funkcinius sutrikimus, o vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė be negalios labiau atspindi sunkesnius, ekspertų nustatytus ir oficialiai pripažintus funkcinius sutrikimus“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistė Žilvinė Našlėnė.
Vidutinė gyvenimo trukmė be negalios 2012–2014 m. buvo apie 10 metų ilgesnė nei sveiko gyvenimo trukmė. Taip pat abu rodikliai tolygiai trumpėjo gyventojams senstant. Analizuojant rodiklių skirtumus tarp lyčių, nustatyta, kad Lietuvos vyrų 2012–2014 m. įverčių skirtumas buvo žymiai mažesnis nei moterų ir amžiaus kreivėje kito netolygiai. Lietuvos apskrityse sveiko gyvenimo trukmės įverčio netolygumai nustatyti didesni nei vidutinės gyvenimo trukmės be negalios rodiklio. Didžiausi skirtumai tarp įverčių buvo Tauragės bei Alytaus apskrityse, mažiausi – Vilniaus apskrityje.
Sveiko gyvenimo trukmė yra vienas iš svarbiausių Europos Komisijos struktūrinių rodiklių – jo svarba pripažinta Lisabonos strategijoje. Lietuvoje taip pat vis didesnis dėmesys skiriamas sveikai gyvenimo trukmei, pastaroji vis daugiau minima Lietuvos sveikatos strateginiuose dokumentuose.
Susiję straipsniai
