Psichologinės būsenos įtaka sveikatai
Kaip išsaugoti sveikatą ir aktyvumą? Kokios priežastys turi įtakos mūsų savijautai? Kaip išsigydyti, jeigu negalavimo priežastys psichologinės? Šiuos klausimus užduoda žmonės, turintys rimtų sveikatos sutrikimų.
Ryšys abipusis
Kūnas ir siela tarpusavyje susiję. Kūno negalavimai daro įtaką mūsų nuotaikai, pavyzdžiui, lėtinės arba sunkios ligos gali įstumti žmogų į depresiją. Bet yra ir atgalinis ryšys: žmogaus psichologija daro įtaką jo savijautai ir sveikatai. Pavyzdžiui, pastebėta, kad į save nukreipta psichologinė agresija, nuolatiniai išgyvenimai susiję su piktybinių auglių atsiradimu. Taigi akivaizdūs du procesai:
Kūnas veikia žmogaus psichologinę būseną.
Sveikas, gražus, jaunas kūnas padidina psichologinį komfortą. Savimeilė didėja. Aplinkinių žavėjimasis pakelia nuotaiką ir mažina tikimybę, kad atsiras depresija. Žinoma, negalima sakyti, kad tik kūnas daro žmogų laimingą arba nelaimingą, tačiau įtaka psichologinei būsenai yra didelė.
Žmogaus psichologinė būsena veikia kūną.
Yra psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos įtaką žmogaus sveikatai. Ši disciplina – psichosomatika, o ligos, kurias išprovokuoja psichologinė būsena, vadinamos psichosomatinėmis. Didelė tikimybė, jog psichologinės priežastys nulemia kai kurių onkologinių ligų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, bronchinės astmos, širdies ir daugybės kitų ligų atsiradimą.
Teks keisti mąstymą
Mokslui nežinoma, ar kūnas daro didesnę įtaką žmogaus psichologijai, ar psichologija kūnui. Iki šiol dėl to karštai ginčijamasi.
Bet psichologams akivaizdu, jog žmogaus psichologinė būsena labai veikia jo savijautą ir sveikatą.
Kadangi pagrindinės psichosomatinių ligų priežastys yra psichologinės, išgydyti vien tik vaistais jas labai sunku. Norint pasveikti būtina pakeisti savo mąstymą.
Padaryti tai be jokios pagalbos – sunki užduotis, nes neaišku, ką konkrečiai reikia keisti ir kokiu būdu. Taigi tokiais atvejais žmogus turi kreiptis ne tik į gydytoją, bet ir į psichologą.
Ką gali psichologas?
Šiuolaikiniame pasaulyje, ypač gyvendami dideliame mieste, žmonės dažnai jaučia psichologinį spaudimą, įtampą, stiprius išgyvenimus. Visa tai turi įtakos sveikatai ir savijautai. Tačiau norint gerai ir laimingai gyventi, uždirbti, kurti verslą, kopti karjeros laiptais, būtina gera sveikata. O kaip ją išsaugoti, jeigu psichosomatinės ligos užklumpa, atrodytų, nei iš šio, nei iš to? Medicina ne visagalė – šias ligas gydyti tenka ilgai, o kartais jų įveikti apskritai neįmanoma.
Tėra vienas būdas – geriau tokiomis ligomis nesusirgti, o jei jau taip nutiko, žinoti, kaip greitai ir efektyviai išsigydyti. Suprasti, kaip ir kodėl atsiranda psichosomatinės ligos, gali padėti psichologas. Su juo reikėtų išanalizuoti konkretų atvejį, žmogaus psichiką ir gyvenimo sąlygas, išsiaiškinti psichosomatinių ligų riziką. Ištikus bėdai psichologas ir gydytojas turėtų padėti keisti psichologinę būseną, kad liga atsitrauktų ir daugiau niekada negrįžtų.
Viktorija Gončarova
Susiję straipsniai
