Dėmesio centre – peptidai: ką apie juos verta žinoti

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose atsiranda įrašų, kuriuose pristatomi įvairūs peptidais pristatomi produktai. Nuomonės formuotojai, populiarios skaitmeninio pasaulio žvaigždės, sporto treneriai išsamiau ar glausčiau, per savo „asmeninę patirtį“ ar skatinami kokių nors kitokių sumetimų, kalba apie peptidus ir siūlo juos vartoti. Ypač aktyviai reklamuojama retatrutide peptido neva stebuklinga nauda. 

Nėra registruoti kaip vaistai

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atkreipia dėmesį, kad dauguma internete ir socialiniuose tinkluose parduodamų peptidais pristatomų produktų nėra registruoti kaip vaistai. Tai reiškia, kad jų gamybos vieta, produktų kokybė, saugumas ir veiksmingumas nėra tinkamai įvertinti ar kontroliuojami atsakingų institucijų. Dalis tokių medžiagų vis dar yra tiriamos ikiklinikiniuose (su ląstelėmis ar su laboratoriniais gyvūnais) arba klinikiniuose tyrimuose, todėl nėra žinomos nei saugios ir veiksmingos jų dozės, nei kontraindikacijos, nei juo labiau šalutiniai poveikiai bei galimos ilgalaikės pasekmės.

Ypač neramina tai, kad šie produktai aktyviai reklamuojami socialiniuose tinkluose kaip „liekninimo“, „raumenų auginimo“, „atsistatymo“, „jauninimo“ ar net „ilgaamžiškumo“ priemonės, nors dažnai tokiems teiginiams nėra pakankamo ar apskritai jokio mokslinio pagrindo.

Žmonės, pirkdami tokius preparatus internetu ir pasitikėdami nuomonės formuotojų, sporto trenerių ar kitų asmenų rekomendacijomis, dažnai net nežino, ką iš tiesų įsigyja – kokia yra reali produkto sudėtis, koncentracija ar dozė, ar preparate nėra priemaišų, bakterinių endotoksinų, kitų veikliųjų medžiagų, o kartais – ar tai apskritai ta medžiaga, kuri nurodyta etiketėje.

Lietuvoje klinikiniai tyrimai su peptidu retatrutide neatliekami

Taip Tarnybą informavo klinikinių tyrimų užsakovo atstovas Lietuvoje. Anot jo, mūsų šalyje nebuvo ir nėra atliekami jokie klinikiniai tyrimai su šia medžiaga.

Užsakovo teigimu, jų sukurta retatrutide tiriamoji molekulė šiuo metu dar nėra patvirtinta ES, todėl Lietuvoje jokiai įmonei ar asmeniui nėra suteikta teisė gaminti, patiekti į rinką, platinti, parduoti, importuoti ar eksportuoti retatrutide jokia apimtimi. Retatrutide šiuo metu teisėtai prieinamas išimtinai tik dalyviams, įtrauktiems į klinikinius tyrimus, kurie yra vykdomi laikantis teisės aktų, reglamentuojančių klinikinius tyrimus, reikalavimų.

Taigi, nėra jokių įrodymų, kad internete ir socialiniuose tinkluose šiuo pavadinimu parduodamas vaistas yra ta pati veiklioji medžiaga ir juo labiau, kad ji – kokybiška. Minėtas peptidas gali būti kitokio stiprumo, su priemaišomis, užterštas bakteriologiškai ir pan.

Ką reikėtų žinoti apie kitus siūlomus įsigyti peptidus?

Tarnyba pažymi, kad, pavyzdžiui, peptidas melanotan II yra dalyvavęs ankstyvuosiuose klinikiniuose tyrimuose (pirmuosiuose vaisto ar gydymo metodo bandymuose su žmonėmis), tačiau šios veikliosios medžiagos naudos ir rizikos vertinimas parodė, kad rizika buvo didesnė už naudą. Taigi, šis peptidas nebuvo užregistruotas kaip vaistas.

Žinotina ir tai, kad dalis internete ir socialiniuose tinkluose parduodamų peptidų, pavyzdžiui, ipamorelin, BPC-157, TB-500 ir CJC-1295 Lietuvos antidopingo agentūros yra įtrauktos į Draudžiamųjų medžiagų ir metodų sąrašą.

Kokios galimos pasekmės?

Pažymėtina, kad internetu platinami peptidai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų – alerginių reakcijų, infekcijų, hormonų pusiausvyros sutrikimų, širdies ritmo pakitimų, kasos, kepenų pažeidimų ar kitų nepageidaujamų reiškinių. Ypač pavojinga tai, kad tokie produktai yra vartojami be gydytojo priežiūros ir savarankiškai susišvirkščiami.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ragina itin kritiškai vertinti tiek realioje, tiek skaitmeninėje erdvėje plintančią informaciją apie neregistruotus „gydymo“, „liekninimo“, „jauninimo“ ar „sveikatinimo“ metodus. Jei produktas nėra patvirtintas atsakingų institucijų, geriausiu atveju jis gali būti neveiksmingas, o blogiausiu – kelti realų pavojų sveikatai ar turėti ilgalaikių pasekmių.