Pratęsti gydymą užsienyje bus paprasčiau

Nuo šiol pacientams, norintiems pratęsti gydymą užsienio šalyse, nebereikės iš naujo kartoti neretai varginančių tyrimų ir siuntimui gauti būtinų procedūrų. Atsižvelgiant į pacientų prašymus, nuspręsta, kad leidimo gydytis užsienyje galiojimas po metų gali būti pratęstas, tačiau ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

Reklama

Tam reikia gauti pacientą gydančios ligoninės Lietuvoje pritarimą, jo gydytojo užpildytą specialią formą ir gydymo įstaigos užsienyje rekomendacijas dėl tokio gydymo tęstinumo svarbos. Taip pat svarbu pagrįsti, kad Lietuvoje suteikti analogiškų paslaugų galimybės nėra.

Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuriame apibrėžiama, kada ir kaip pacientai gali vykti konsultuotis, išsitirti ar gydytis Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančiose valstybėse ir Šveicarijoje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, atnaujinta tvarka leis sutaupyti laiko bei jėgų ir taip dėl sveikatos būklės ir būsimos kelionės nerimaujantiems pacientams bei jų artimiesiems.

„Suprantame, kad kiekviena liga – didelis iššūkis, reikalaujantis stiprybės ir ryžto. Kaip rodo patirtis, į užsienį dažniausiai vykstama gydytis ypač retų ir sudėtingų susirgimų, kurie reikalauja ilgo ir nuoseklaus gydymo, o vėliau ir paciento būklės stebėsenos. Tad ši galimybė pratęsti gydymą dar vieneriems metams, neapkraunant paciento visų procedūrų kartojimu, o pasikliaujant jį jau gydančių profesionalų nuomone, yra tikrai reikalinga“, – sako ministras A. Veryga.

Anot jo, iki šiol norint tęsti tokį gydymą kaskart visą tyrimų ir siuntimo gavimo maratoną reikėdavo pradėti iš naujo. Tad ši naujovė leis užtikrinti, kad pacientas galėtų gauti reikiamą gydymą ir antrus metus iš eilės, kai iki tol pirmaisiais jo gydymo metais paslaugos buvo teiktos užsienyje.

Sprendimas vykti gydytis į užsienį turi būti racionaliai pagrįstas, nurodant, kodėl Lietuvoje nėra galimybių taikyti atitinkamą ar tokį pat veiksmingą gydymą. Pacientą gydantis ligoninės gydytojas įvertina jo sveikatos būklę ir užpildo specialią siuntimo gydytis užsienio šalyje formą. Tada ligoninė, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki pasibaigiant komisijos anksčiau priimto sprendimo galiojimui, raštu kreipiasi į komisiją, prašydama pratęsti paciento gydymą svetur. Ligoninė komisijai pateikia gydančio gydytojo užpildytą formą ir užsienio šalies įstaigos rekomendaciją dėl svarbos tęsti pradėtą gydymą.

Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, atvejai, kuomet išduodami siuntimai gydytis užsienio šalyse, dažniausiai susiję su sunkiomis, pavyzdžiui, onkologinėmis, ligomis sergančiais vaikais.

„Tad tėvai, norėdami išvengti pakartotinų varginančių ir, jų teigimu, sekinančių tyrimų, siekė supaprastinti procesą. Įsiklausėme į jų nuomonę, tarėmės su gydytojais ir priėmėme sprendimą, kuris palengvins pacientams galimybes gydytis svetur. Vis dėlto, tai, kad tokių siuntimų skaičius pastaraisiais metais nėra didelis, rodo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistema iš esmės yra pakankama, kad būtų suteikta profesionali pagalba, ir tik pavieniais atvejais prireikia pagalbos iš šalies“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.

2017 metais buvo 40 atvejų, kuomet išduoti siuntimai gydytis užsienyje, 2018 metais – 54, šiais metais – kol kas 15. Iš jų esama atvejų, kai tam pačiam žmogui išduodami siuntimai į skirtingas gydymo įstaigas.

Minėtos naujovės įsigaliojo nuo š.m. birželio 22 dienos.