Sveikatos sistemos krizė skatina britus gydytis Lietuvoje

Kai Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba išgyvena vieną sudėtingiausių laikotarpių per pastaruosius dešimtmečius, vis daugiau britų renkasi gydymą užsienyje. Tarp populiariausių krypčių vis ryškiau matoma Lietuva – dėl aukštos medicinos paslaugų kokybės, prieinamos kainos ir palyginti trumpo laukimo laikotarpio. 

Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) pastaraisiais metais patiria vis didesnį krūvį – 2025 m. kovo mėn. planinio gydymo eilėse registruota 7,42 mln. atvejų. Problemą gilina nuolatinis gydytojų trūkumas, struktūrinės reformos ir administraciniai trikdžiai, kurie ypač jaučiami ortopedijos, plastinės chirurgijos, odontologijos ir bendrosios chirurgijos srityse. NHS vadovybė pripažįsta – nepaisant papildomo finansavimo, sistemos apkrova išlieka kritinė. Dėl to, dalis pacientų, susidūrę su mėnesius ar net metus trunkančiu laukimu, pradeda ieškoti gydymo galimybių privačiai ar net už Jungtinės Karalystės ribų.

Populiariausios kryptys Britų pacientams – Turkija, Ispanija ir Vakarų Europa, tačiau pastebimai auga susidomėjimas Rytų Europos šalimis, įskaitant Lietuvą, Lenkiją ir Vengriją. Lietuva išsiskiria ypač trumpais laukimo terminais, pažangia įranga ir gydytojų kvalifikacija, o tai tampa esminiais pasirinkimo kriterijais. Daugeliu atvejų pacientai procedūrą Lietuvoje gali gauti per kelias savaites, kai tuo metu Jungtinėje Karalystėje tenka laukti kelis mėnesius ar ilgiau.

Augantis pacientų iš Jungtinės Karalystės skaičius rodo, kad Lietuva tampa vis patrauklesne alternatyva britų sveikatos sistemai. Pasak pirmaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse plastinės, ortopedijos ir bendrosios chirurgijos srityse „Nordclinic“ vadovo Jono Staikūno, britų pacientai dažniausiai vertina tris pagrindinius aspektus – greitą patekimą, aiškią kainodarą ir asmeninį dėmesį.

„Žmonėms svarbu ne tik pati operacija, bet ir visas gydymo procesas – ar jie gauna pakankamai informacijos, ar gali pasitikėti specialistais, ar jaučiasi saugūs. Tai ypač aktualu tiems, kurie dėl ilgo laukimo patiria nuolatinį skausmą ar negali dirbti. Lietuvoje jie gauna ne tik kokybišką gydymą, bet ir žmogišką ryšį su gydytoju“, – teigia J. Staikūnas.

Statistika rodo augantį britų pacientų srautą

Privatūs medicinos paslaugų teikėjai Lietuvoje fiksuoja stabilų pacientų iš Jungtinės Karalystės skaičiaus augimą. „Nordclinic“ duomenimis, kasmet jis padidėja 15–20 proc. Dažniausiai pasirenkamos procedūros – sąnarių endoprotezavimai, artroskopijos, skrandžio mažinimo, išvaržų operacijos, taip pat plastinės chirurgijos operacijos: vadinamoji „Mommy makeover“ (krūtų ir pilvo plastika), krūtų operacijos, riebalų nusiurbimas, įvairios perteklinės odos šalinimo operacijos, veido operacijos.

„Kalbant apie plastines operacijas, pacientai iš JK dažnai renkasi kelias procedūras vienu metu. Tai leidžia išvengti kelių atskirų reabilitacijos etapų ir papildomų kelionių. Be to, Lietuvoje procedūros atliekamos kur kas greičiau nei daugelyje užsienio klinikų“, – sako J. Staikūnas.

Augantis susidomėjimas medicinos paslaugomis jaučiamas ir miestų lygmeniu. Kaunas, pastaraisiais metais išplėtojęs sveikatinimo paslaugų pasiūlą, aktyviai plėtoja medicininio turizmo kryptį. „Kaunas IN“ duomenimis, 2024 m. Jungtinės Karalystės pacientai buvo tarp trijų dažniausiai atvykstančių šalių medicinos turizmo tikslais. Miestas siekia gerinti pacientų patirtį: bendradarbiauja su vietos klinikomis, renka grįžtamąjį ryšį iš turistų informacijos centrų, kur dažniausiai lankosi lydintys asmenys, domisi praktiniais klausimais – nuo transporto iki reabilitacijos galimybių. Taip pat rengiami informaciniai sprendimai apie miesto infrastruktūrą ir paslaugas, skirtus medicinos turistams bei jų artimiesiems.

Viena iš pacienčių – Sue iš Velso (JK) – Lietuvoje pasirinko kelio sąnario keitimo operaciją, kuri, pasak jos, buvo svarbi siekiant išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Moteris dirba su psichinės sveikatos komandomis ir dalyvauja jėgos sporto varžybose. Sprendimą vykti gydytis į Lietuvą ji motyvavo praktiniais aspektais – aiškia komunikacija su klinika, detalia gydymo eiga ir numatomu reabilitacijos planu.

„Operacija atlikta prieš savaitę, o šiuo metu jau galiu vaikščioti be ramentų. Reabilitacija intensyvi – su manimi kasdien dirbo kineziterapeutai ir slaugytojos. Viskas vyko pagal iš anksto aptartą planą“, – pasakoja Sue.