Gydymas užsienyje: kada Lietuvos pacientai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

Nors Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema užtikrina didžiąją dalį būtinų gydymo paslaugų, kartais pasitaiko situacijų, kai pacientai gali būti siunčiami gydytis į kitas Europos šalis – tokiu būdu suteikiama viltis tiems, kuriems Lietuvoje visos ištyrimo ir gydymo galimybės yra išsemtos.

Reklama

Mediciniškai pagrįsta būtinybė

Pacientai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali būti siunčiami gydytis į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pat į Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Islandiją ar Lichtenšteiną. Tam išduodamas specialus dokumentas , patvirtinantis, kad už suteiktas planines medicinos paslaugas užsienyje bus apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

„Tai nėra individuali iniciatyva ar noras gydytis svetur, o mediciniškai pagrįsta būtinybė. Pacientai į užsienį siunčiami gydytis tik tada, kai Lietuvoje neįmanoma laiku suteikti reikiamų paslaugų arba kai visos mūsų šalies galimybės jau išnaudotos, o užsienyje taikomas gydymo metodas galėtų reikšmingai pagerinti žmogaus sveikatą, pailginti gyvenimą ar padėti išvengti neįgalumo“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.

Kelias prasideda nuo gydytojo

Dėl planinio gydymo užsienyje pirmiausia pacientas siunčiamas konsultacijai gauti į universiteto ar universitetinę ligoninę. Ten, esant pagrįstam poreikiui, sušaukiamas gydytojų konsiliumas, kuris vertina galimybes gydytis Lietuvoje ir galimą naudą taikant gydymą užsienyje.

Jeigu konsiliumas nusprendžia, kad siuntimas pagrįstas, ligoninė susisiekia su konkrečia užsienio gydymo įstaiga, suderina detales, gauna raštišką patvirtinimą dėl priėmimo ir gydymo kainos. Visi šie dokumentai siunčiami specialiai VLK komisijai, kuri priima sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, tirti ar gydyti užsienyje. Gavus teigiamą komisijos sprendimą, pacientui išduodamas specialus dokumentas S2.

Visas procesas – nuo medicininių sprendimų iki dokumentų tvarkymo – vyksta per sveikatos priežiūros įstaigas, todėl pacientams nereikia savarankiškai rūpintis formalumais.

Dažniausiai prireikia brangių ir sudėtingų paslaugų

Dėl tokio planinio gydymo pacientai siunčiami tik į nacionalinei sveikatos sistemai priklausančias gydymo įstaigas kitose Europos šalyse. Be to, apmokamos tik tos medicinos paslaugos, kurias kompensuoja konkrečios šalies valstybinis sveikatos draudimas.

Dažniausiai į užsienį siunčiama gauti brangių, sudėtingų stacionarinių paslaugų, kurių Lietuvoje dėl įvairių priežasčių nepavyksta suteikti. Pavyzdžiui, kai pacientas yra labai jaunas ir šalyje trūksta specifinės patirties medikų ar nėra pakankamo tokių atvejų skaičiaus, kad būtų sukaupta reikalinga kompetencija.

Dokumento S2 pagrindu vaikai dažnai siunčiami į Šveicariją gydytis retų akių onkologinių ligų, į Lenkiją vykstama dėl kepenų transplantacijos, nėščiosios siunčiamos į Švediją, kai reikia gydyti dvynių transfuzijos sindromą, suaugusieji siunčiami į įvairias šalis gydytis onkologinių ligų, kai Lietuvoje neįmanoma taikyti veiksmingo gydymo metodo.

„Tai nėra įprasti atvejai – kiekviena situacija yra išskirtinė, mediciniškai vertinama ir pagrindžiama. Paslaugos užsienyje kompensuojamos tik tuomet, kai jos būtinos ir gali realiai padėti pacientui“, – pabrėžia N. Šafranavičienė.

Kompensuojamos gydymo išlaidos

Dokumento S2 pagrindu užsienio šalyje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmoka tos šalies sveikatos draudimo įstaiga, o VLK, gavusi iš jos sąskaitą, kompensuoja šias išlaidas fondo lėšomis.

Nors pacientams nereikia mokėti už gydymą, tačiau iš PSDF nekompensuojamos paciento priemokos, pavyzdžiui, už lovadienius. Taip pat nedengiamos mokamos medicinos paslaugos, paciento kelionės, apgyvendinimo, transportavimo ar dokumentų vertimo išlaidos.

Pusė pacientų vyksta į Šveicariją

Praeitais metais VLK komisija priėmė 30 teigiamų sprendimų dėl planinio gydymo užsienyje. 28 iš jų buvo priimti Lietuvos gydymo įstaigų prašymu: 18 atvejų, kai nebuvo galimybės laiku suteikti pagalbos, ir 10 atvejų, kai Lietuvoje išnaudotos visos gydymo galimybės. Dar du sprendimai buvo priimti užsienio gydymo įstaigų prašymu – kai pacientai po būtinosios pagalbos Vokietijoje dėl sveikatos būklės negalėjo grįžti į Lietuvą ir jiems reikėjo reabilitacijos.

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir pernai pacientai dažniausiai buvo siunčiami į Šveicariją – ten gydyti akių piktybinių navikų ar įgimtų anomalijų vyko penkiolika žmonių. Be to, pacientai buvo siunčiami ir į Švediją, Lenkiją, Nyderlandus, Prancūziją, Austriją bei Suomiją.

Iš viso praeitais metais VLK sumokėjo 426,6 tūkst. eurų už pacientų iš Lietuvos planinį gydymą užsienyje.