Pirmieji demencijos ženklai gali klaidinti

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, jog su demencija susiduria daugiau nei 55 milijonai žmonių visame pasaulyje. Tai – daug skirtingų neurodegeneracinių būklių apimantis sindromas, galintis palaužti protą ir kognityvinius gebėjimus net patiems stipriausiems – pranešime žiniasklaidai rašo vaistinių tinklas „Camelia“. 

Vaistininkė Virgilija Bečelytė paaiškina, kaip sumažinti rizikas ir atpažinti ankstyvus demencijos ženklus.

PSO statistikos duomenimis, demencija gali išsivystyti bet kuriam asmeniui, tačiau dažniau ji paliečia vyresnius nei 60 metų žmones, ypač moteris. Skaičiuojama, kad per artimiausius 5-erius metus demencija sergančių žmonių skaičius perkops 82 milijonus.

„Kai kurie klaidingai mano, jog demencija yra įprasta būklė, su laiku pasireiškianti visiems, sulaukusiems garbingo amžiaus. Nors tiesa, kad liga gali paliesti visus, visgi įprastai ji atsiranda dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai dėl neurodegeneracinių ligų progresavimo: Alzhaimerio ligos, Parkinsono ligos, priklausomybės nikotinui ir alkoholiui, lėtinių ligų ar kraujagyslinės demencijos (dėl kraujotakos sutrikimų smegenyse po insulto ar daugybinių smulkių insultų).

Įtakos turi ir genetiniai veiksniai, fizinio aktyvumo stoka bei mažas pažintinis aktyvumas, kada neskiriama dėmesio tobulėjimui ir ugdymuisi. Jei laiku atpažįstami šio sindromo ženklai, būna diagnozuojama demencijos priežastis ir ji pradedama gydyti – vilties kontroliuoti ligą dar yra, tačiau tam labai svarbu greitis“, – įspėja V. Bečelytė.

Ji paaiškina, kad demenciją sukelia pakitimai tam tikrose smegenų vietose, dėl kurių nervų ląstelės ir jų junginiai nebegali tinkamai funkcionuoti. Deja, demencija nepagydoma, tačiau ankstyva diagnozė gali padėti ilgiau gyventi kokybiškesnį gyvenimą tiek pacientui, tiek jo artimiems žmonėms.

Pirmieji simptomai gali klaidinti

Pasak vaistininkės, pirmieji demencijos simptomai gali būti sunkiau pastebimi, nes gana paprasta juos supainioti su dideliu nuovargiu, depresija ar nervų sistemos ligomis, tam tikrų vitaminų deficitu, hormonų sistemos sutrikimais ir kitomis panašius simptomus sukeliančiomis būklėmis. Pagrindinis nerimą keliantis simptomas turėtų būti atminties silpimas, – dažniausiai pastebima, kad sunku atsiminti neseniai nutikusius įvykius, pokalbius. Tačiau svarbu suprasti ir tai, kuo tokie atminties susilpnėjimai skiriasi nuo įprasti, visiems pasitaikančio užmaršumo.

„Pavyzdžiui, jei žmogus skubėdamas pamiršta tam tikrus dalykus (ar užrakino duris, dėl kokios priežasties atėjo į kambarį, pažįstamo žmogaus vardą, kur padėjo namų raktus ir pan.), tai gali būti normalu, tačiau jei užmaršumas perauga į tokį lygį, kad nebeatsimenamos tam tikrų įrankių funkcijos arba tampa nebeaišku, kaip veikia anksčiau įprasti dalykai – vertėtų kreiptis į gydytojus“, – pataria vaistininkė V. Bečelytė.

Anot jos, demencijai taip pat būdingi ir kiti simptomai, pavyzdžiui, sunkumas išreikšti savo mintis, painiojimasis tarp sąvokų ar žodžių reikšmių, raidžių ar skiemenų. Taip pat gali būti sunku susiorientuoti laike bei erdvėje, suprasti gaunamą informaciją. Vaistininkė primena, kad žmogui tampa labai sunku priimti sprendimus ir tinkamai reaguoti įvairiose situacijose, šalia gali kilti nuotaikų svyravimai, pasireikšti pyktis, liūdesys, paranoja, didelė baimė.

„Demencijos įkaitais tapę žmonės neretai atrodo lyg elgtųsi piktavališkai, tačiau reikėtų suprasti, kad pamažu nyksta jų protas, gebėjimai, atsiminimai, žmonių ir daiktų suvokimas. Jie gali nebeatsiminti artimiausių asmenų vardų, giminystės ryšių, nebesuvokti kas jie patys yra ir ką jie veikia pasaulyje, kaip reikia kramtyti maistą, kodėl turime eiti į tualetą. Jų liga tampa didžiausiu sunkumu jiems patiems ir šeimos nariams, nes galų gale demencija sergančio žmogaus nebegalima palikti be priežiūros net ir trumpam laikui“, – sako vaistininkė.

Ar įmanoma sumažinti rizikas?

Vaistininkė V. Bečelytė patikina, jog moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais demenciją galima atitolinti arba netgi jos išvengti. Tarp didžiausių rizikų yra įvardijamos nekontroliuojamos širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, trauminiai smegenų pažeidimai, negydoma depresija bei nutukimas, socialinė izoliacija ir perteklinis alkoholio vartojimas.

„Tikrai nereiškia, kad jei sergame hipertenzija ar diabetu, susirgsime ir demencija. Daugybė šio sindromo aspektų mokslininkams dar nėra suprantami. Vieni turi specifinį geną, kuris gali lemti Alzhaimerio (vienos iš demencijos formų) atsiradimą, kiti neturi šio geno, bet vis tiek suserga šia liga. Tai reiškia, kad dalį rizikų galime kontroliuoti, o dalies – ne“, – įvardija V. Bečelytė.

Ji pasakoja, kad neurodegeneracinių ligų progresavimą sulėtinti arba netgi užkirsti kelią gali tinkamas gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, labai svarbu kontroliuoti turimas lėtines ligas, ypač jei jos gali pažeisti širdies raumenį ar kraujagysles: diabetą, hipertenziją, aritmiją, aukštą cholesterolį, nutukimą ir pan. Taip pat svarbu atsisakyti tabako produktų vartojimo ir alkoholio – pastarasis siejamas ne tik su išaugusia širdies ligų rizika, bet ir su vėžiniais susirgimais, psichikos sutrikimais, nervų sistemos ligomis, įskaitant ir demenciją.

„Siekdami palaikyti savo smegenų sveikatą, turėtume vartoti pakankamai maisto produktų, kurie yra geri B grupės vitaminų šaltiniai arba maisto papildų, kad užtikrintume reikalingą vitamino B kiekį, ypač B6, B9 ir B12, kadangi jie yra svarbūs neurotransmiterių darbui ir kognityvinėms funkcijoms. Vitaminas D taip pat gali būti naudingas kognityvinių funkcijų palaikymui, o vitaminai E ir C padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso“, – pataria vaistininkė.

Ji priduria, kad įtariant atminties ir pažinimo funkcijų suprastėjimą, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms, visada reikėtų pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta šių simptomų priežastis.