Aneurizma diagnozuota atsitiktinai: Evaldo istorija

Evaldui – keturiasdešimt metų, jis verslininkas, trijų restoranų savininkas. Darbas intensyvus, visą laiką įtampa, poilsiui laiko nelieka. „Visą laiką judesy, visą laiką reikalai, darbai, nuo vairuotojo iki valytojo“, – dabar juokauja Evaldas, kuriam prieš tris mėnesius buvo atlikta galvos smegenų aneurizmos embolizacija, – rašoma Smegenų aneurizmos fondo pranešime žiniasklaidai. 

Atsitiktinumas, atvėręs rimtą pavojų

Jis pasakoja, kad iki aneurizmos diagnozės apskritai nebuvo apie ją girdėjęs: „Žinojau tik insultą, žmonės sakydavo, kad trūko kraujagyslė galvoj ir mirė. Bet kad man gali būti kažkas panašaus, net nesapnavau.“

O diagnozuota aneurizma visiškai atsitiktinai. „Psichologiškai perdegiau ir labai stiprūs galvos skausmai užeidavo, migreniniai, po savaitę ar dvi ištisai skaudėdavo galvą“, – prisimena Evaldas.

Gydytojas neurologas nusiuntė pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą. Gavęs atsakymą Evaldas perskaitė, kad galvoje yra aneurizma. Iš pradžių į tą įrašą vyras nekreipė dėmesio.

„Gal tik kitą dieną ėmiau gūglintis, koks čia man žvėris galvoj. Kuo daugiau skaičiau, tuo labiau aiškėjo, kad turiu tiksinčią bombą, – pasakoja verslininkas. – Artimieji taip pat nieko nebuvo girdėję apie aneurizmą. Taigi skaitėm ir kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių.“

Supratęs, kad problema rimta, Evaldas pats susirado reikalingą informaciją ir užsiregistravo pas du gydytojus: pas neurochirurgą Kaune ir pas gydytoją radiologą Audrių Širvinską, apie kurį perskaitė internete.

Sprendimo paieškos

Pirmiausia Evaldas nuvyko į neurochirurgo konsultaciją. Deja, vyro neurochirurgas operuoti nenorėjo, sakė, kad vieta pavojinga, patarė palaukti metus, pažiūrėti, ar nedidėja. „O laukimas mane žudo visą laiką“, – pastebi verslininkas.

Gegužės mėnesį jis nuvyko pas gydytoją radiologą A. Širvinską. Šis, įvertinęs situaciją, pasakė, kad operaciją reikia planuoti rudenį, iškart po vasaros atostogų.

Sunkiausi buvo tie operacijos laukimo mėnesiai. Evaldas prisimena, kad dienomis galvą užimdavo darbas, o vakare vis mintis „o jeigu trūktų“. Vyras net šiek tiek ribojo fizinę veiklą, vengdavo kelti sunkių daiktų.

Operacija neišgąsdino

„Atvažiavau pirmadienį, dokumentacija, apžiūra, antradienį operacija, ketvirtadienį namo“, – pasakodamas apie operaciją nedaugžodžiauja Evaldas. – O pati operacija tai kaip ir įprasta – nuveža į operacinę, užmigdo, atsikeli reanimacijoje.“ Pati operacija truko apie dvi su puse valandos.

Jis prisimena, kad tris dienas po operacijos labai skaudėjo galvą kairėje pusėje, kur buvo aneurizma, o paskui viskas praėjo. Tiesa, migreniniai skausmai, kurie visai nesusiję su aneurizma, vis dar pasikartoja, bet jie yra kontroliuojami.

Išleisdamas namo gydytojas pasakė, kad toliau vyras gali gyventi kaip gyvenęs, neriboti savęs. Tik po metų turės vėl atlikti magnetinio rezonanso tyrimą ir atvykti pas gydytoją.

„Parvažiavęs namo dar pagulėjau dvi dienas, o paskui įprastas gyvenimas prasidėjo. Aš jau pirmą savaitę gyvenau pilnavertiškai“, – sako Evaldas.

Vyras pasakoja, kad jo gyvenime niekas nepasikeitė – galvos skausmas praėjo, viskas gerai baigėsi, grįžo į įprastą ritmą. „Tik dabar kažkaip ramu, – sako jis ir priduria: – Medicina dabar visagalė.“

Sprendimas dėl gydymo – tik pasitarus su bent dviem skirtingais specialistais

Pasak Evaldą gydžiusio gydytojo intervencinio radiologo Audriaus Širvinsko, ši istorija puikiai iliustruoja tai, kad dauguma aneurizmų vis dar aptinkamos atsitiktinai. Deja, tačiau mokslas kol kas negali atsakyti, kam konkrečiai gresia smegenų aneurizmos. Daugelio pasaulinių tyrimų duomenys rodo, kad net atrenkant žmones, kurie teoriškai priklauso aneurizmos rizikos grupei (rūkantys, turintys aukštą kraujospūdį, tie, kurių artimoje šeimoje būta aneurizmos atvejų), aneurizmos aptikimas yra sunkiai prognozuojamas.

Nors vienas iš gydytojų rekomendavo Evaldui operacijos šiuo metu neatlikti ir aneurizmą tik stebėti, visgi buvo nuspręsta nelaukti.

„Aneurizmos dažnai atsiranda trečiame-ketvirtame gyvenimo dešimtmetyje ir auga skirtingu greičiu. Jaunam žmogui aneurizmos itin pavojingos, nes ilgesnė tikėtina likusio gyvenimo trukmė yra susijusi spartesniu aneurizmos augimu ir didesne plyšimo galimybe. Pastebime, kad jauniems žmonėms aptiktos aneurizmos turi labai didelę riziką plyšti dar nesulaukus 50 metų,“ – pasakoja A. Širvinskas.

„Deja, Lietuvoje yra pasitaikę pavyzdžių, kai 5 mm skersmens aneurizmos buvo paliktos stebėti ir plyšo po dvejų metų taip ir nepriėmus sprendimo dėl gydymo. Todėl ir šiuo atveju, matydami Evaldo aneurizmą, nusprendėme nerizikuoti ir imtis gydymo“.

Paklaustas, kaip turėtų elgtis kiti žmonės, kuriems aptikta smegenų aneurizma, gydytojas pataria pirmiausia išsiaiškinti, kokia yra šios aneurizmos rizika plyšti ir kodėl ji taip vertinama. Gydytojas rekomenduoja kreiptis į du specialistus: intervencinį radiologą ir neurochirurgą bei abiejų jų paklausti, ar reikalingas aneurizmos gydymas. Iš abiejų specialistų turi išgirsti išsamią informaciją apie būtent jų taikomus gydymo metodus ir tinkamumą konkrečiu atveju.

„Ką liudija Evaldo atvejis? Aneurizmos rizika yra, tačiau jam siūlyta neurochirurginė operacija būtų didesnės apimties ir taip pat rizikinga, dėl to galvojant apie ją buvo siūloma dar palaukti. O embolizacija yra mažiau invazyvus gydymo metodas ir jo atveju galėjo būti pritaikytas be delsimo taip iškart užkertant galimybę aneurizmai augti ir plyšti,“ – sako A. Širvinskas.

Jis akcentuoja, kad aptikta neplyšusi aneurizma dažnu atveju nereikalauja itin skubaus, čia ir dabar gydymo, tad pacientas turėtų susirinkti informaciją, įvertinti kiekvieno gydymo būdo pliusus ir minusus ir tik tuomet priimti sprendimą.