Mokslininkų žinutė visuomenei: radiologiniai tyrimai saugūs

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) praneša žengiantis ryškų žingsnį į priekį – plečia branduolinės medicinos tyrimų sritį ir stiprina pozitronų emisijos tomografijos (PET) diagnostikos nepriklausomumą Lietuvoje. 

Į LSMU Branduolinės medicinos tyrimų centrą atvykę pasaulinio lygio ekspertai, prof. dr. Albert D. Windhorstas ir assoc. prof. dr. Verena Pichler, padeda plėsti radiofarmacinių preparatų, tarp kurių – ir itin svarbūs žymenys Alzheimerio ligos diagnostikai, gamą.

Mokslininkų žinutė visuomenei: radiologiniai tyrimai saugūs

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad radioaktyvūs diagnostiniai preparatai – pavojingi. Ekspertai sako, kad šie nuogąstavimai nepagrįsti.

„Žmonių nerimas suprantamas, vis dėlto medicinoje naudojami radioaktyvių medžiagų kiekiai – itin maži ir visiškai saugūs. Kai kuriais atvejais net kompiuterinė tomografija suteikia didesnę spinduliuotės dozę nei PET tyrimas“, – šypsodamasis pastebėjo prof. A. D. Windhorstas.

„Šimtai tūkstančių pacientų pasaulyje gauna radiofarmacinių preparatų ir nepajunta jokio neigiamo poveikio. Tai mažiau invazinis, labai tikslus metodas“, – papildė prof. V. Pichler.

Pokalbis su mokslininkais vyksta jų laikinojoje darbo vietoje – vieninteliame Baltijos šalyse tokio lygio Branduolinės medicinos tyrimų centre (BMTC). Čia esantis ciklotronas ir radiochemijos laboratorija leidžia vietoje gaminti radiofarmacinius preparatus, reikalingus ankstyvajai onkologinių, neurologinių ir kardiologinių ligų diagnostikai.

Radiochemija: kaip veikia ir kodėl ši kryptis itin svarbi?

Radiochemija leidžia molekules pažymėti radioaktyviais izotopais, kurie yra saugūs ir PET kameroms suteikia itin tikslų vaizdą. Pasak prof. V. Pichler, maždaug 95 prof. PET tyrimų atliekama su radioaktyviai pažymėta gliukoze (FDG). Tai paprasta, organizmui atpažįstama molekulė, kuri suteikia daug informacijos apie metabolizmą ir ligos procesus.

„Sušvirkštus preparatą, PET kamera tiksliai parodo, kur jis keliauja organizme. Matome ligos židinius, metastazes, terapijos efektyvumą“, – paaiškino prof. A. D. Windhorstas.

Branduolinių medicinos tyrimų centras FDG jau gamina, tačiau ciklotronas gali daug daugiau, nes atveria galimybių sudėtingesniems preparatams kurti.

Vienas iš ekspertų vizito tikslų – padėti centrui gaminti žymenį PiB Alzheimerio ligai diagnozuoti. Pasak prof. A. D. Windhorsto, jo vadovaujamoje laboratorijoje šis žymuo gaminamas jau 23 metus, dabar patirtimi pasidalys su Kaunu. Prof. V. Pichler patirtis – darbas su 11C izotopu, kurio pusėjimo trukmė vos 20 minučių. Tai – aukščiausio sudėtingumo radiochemija, reikalaujanti ir greičio, ir labai tiksliai veikiančios įrangos.

Doktorantų karta – branduolinės medicinos ateitis Lietuvoje

Abu mokslininkai sutaria, jog Lietuva turi milžinišką potencialą.

Prof. V. Pichler vertinimu, branduolinės medicinos mokslas Lietuvoje dar jaunas, bet jame dirbantys doktorantai – itin motyvuoti ir atsakingi.

„Jie ne tik mokosi, o realiai gamina preparatus pacientams. Tai – neįkainojama patirtis“, – pabrėžė ekspertė.

Užsienio specialistų teigimu, naujos radiofarmacinių preparatų gamybos perspektyvos atveria galimybių pacientams anksčiau diagnozuoti onkologines ir neurodegeneracines ligas, tiksliau parinkti individualizuotą gydymą ir atlikti mažiau invazinius tyrimus. Mokslui ir medicinos bendruomenei tai suteikia terpę kurti naujus radiofarmacinius preparatus, rengti doktorantus pagal tarptautinius standartus ir plėsti bendrus mokslinių tyrimų projektus su pasaulinio lygio laboratorijomis.

Valstybei šis žingsnis reiškia savarankišką PET diagnostikos infrastruktūrą, mažesnę priklausomybę nuo kitų šalių tiekimo ir stiprėjančią nacionalinę mokslo bei inovacijų ekosistemą.

Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas pabrėžė: ciklotrono infrastruktūra suteikia galimybę žengti į naują mokslinių tyrimų lygį – nuo fundamentinių eksperimentų, kai laboratorijoje kuriami ir testuojami nauji radiofarmaciniai junginiai, iki tyrimų su gyvūniniais modeliais ir klinikinių sprendimų, kuriuos realiai pajus pacientai.

„Turime kuo didžiuotis: šiuo metu dvi LSMU doktorantės atlieka mokslinius radiochemijos tyrimus. Jos yra pirmosios šios srities doktorantės Lietuvoje“, – kalbėjo centro vadovas.

Doktorantės Agnės Lisauskaitės teigimu,dirbdama šioje infrastruktūroje ji kasdien mato, kaip teorinės žinios virsta realiais eksperimentais, o laboratorijoje gimę sprendimai gali tapti technologijomis, kurios ateityje padės pacientams.

Doktorantė Eglė Balčiūnaitytė papildo: ciklotrono infrastruktūra ir radiochemijos laboratorija yra vieta, kur kasdien mokomasi ne tik taikyti sudėtingas technologijas, bet ir kurti naujas idėjas, kurios prisidėtų prie ateities diagnostikos metodų.

Bendradarbiavimas su užsienio ekspertais jau teikia realių rezultatų: nuo PiB gamybos iki naujų PET žymenų ir planuojamų klinikinių tyrimų. Pasak prof. A. D. Windhorsto, radiochemijos ateitis – labai įdomi. Investicijos į šią sritį auga, o pirmosios specialistų kartos Lietuvoje sudarys pagrindą naujai branduolinės medicinos erai.