Obuolių pagardas "Obgardas"
Aš ir pati dažnai sakau, kad daiktai turi būti vadinami savo vardais, tačiau kulinarijoje man patinka sudarinėti pavadinimų naujadarus ir maistą vadinti kiek lietuviškiau. Ir niekuo neįžeidžiant originalių receptūrų, nes aš jas visada koreguoju. Na, argi ne šauniai skamba moliejus (moliūgų aliejus), pomdžemas (pomidorų džemas), šergardas (šermukšnių pagardas), kiaušrūkiai (rūkyti kiaušiniai), maragurkai (marinuoti agurkai), burjuostės (burokų juostos)? Ir tai tik keli mano kolekcijos nariai.
Panašiai atsitiko su čatniu, kelis metus gaminu šį tamsų obuolinį gardėsį, tačiau niekaip neįpratau, kad tai “čatnis“, juolab maniškis labai toli nuo indiškojo originalo – visų pirma viską smulkinu iki obuolienės konsistencijos, nededu anyžių, imbiero ar kitų rytais dvelkiančių prieskonių. Maniškis yra su mūsų džiovintom slyvom, mėlynaisiais svogūnais ir obuolių actu bei mano švelniai vadinamas obgardu.
Kaip ir klasikinis čatnis, obuolių pagardas puikiai tinka su mėsiškais ar paukštienos patiekalais, sūriais, jūrine žuvimi. Skonis tinka ne kiekvienam, todėl naujai ragaujantiems šį skonį obgardą tiekiu mažame indelyje šalia lėkštės.
Pagardui obuolius skinu, krituoliai netinka dėl dūžio vietoje rekordiškai greitai atsirandančio puvinio, jis gali pagadinti net ir ilgai troškintą ir konservantais papildytą pagardą.
Vienu metu gaminu dešimties litrų puode. Jame tilps:
8 kg obuolių;
2 kg cukraus;
200 ml obuolių acto;
8 mėlynieji svogūnai;
100 g lydyto sviesto;
0,5 kg džiovintų slyvų (be kaulo);
2 šaukštai druskos.
Obuolių nelupu, tik nuplaunu ir palieku apdžiūti ant rankšluosčio. Kol neturėjau stebuklingo įrankio, iš karto išpjaunančio graužtuką ir supjaustančio obuolį skiltelėmis, vargdavau su peiliu. Tobulėjam. Skiltelių dydis nesvarbus, nes viskas vis vien bus malama.
Pasiruošiu stiklainius – išplaunu karštu vandeniu ir iškaitinu orkaitėje, dangtelius nuplikau verdančiu vandeniu.
Obuolius beriu į puodą, šliūkšteliu pusę stiklinės vandens, dengiu dangtį ir palieku troškintis ant vidutinės ugnies 20-30 minučių. Pusžiedžiais supjaustau nuluptus svogūnus ir nedideliame kiekyje vandens užmerkiu džiovintas slyvas. Keptuvėje įkaitinu sviestą ir jame 10-12 minučių pakepinu svogūnus. Keptuvės turinį supilu į puodą, ten pat sudedu iš vandens išgriebtas slyvas ir troškinu dar apie 15 minučių. Tuomet suberiu cukrų ir druską, maišau, kol jie ištirpsta, ir supilu obuolių actą. Puodą nuimu nuo viryklės, pasistatau patogioje darbo stalo vietoje ir blenderiu smulkinu masę, kol nelieka didesnių obuolių ar kitų produktų gabalėlių.
Puodą grąžinu ant viryklės, palaukiu, kol užvirs, išjungiu ugnį ir pilstau į stiklainius. Naudoju mažesnę talpą, nes atidarius stiklainį jau reikia laikyti šaldytuve.
Stiklainius laikau rūsyje, tačiau ne visi mano konservų valgytojai turi rūsius, obgardas puikiai laikosi ir virtuvės spintelėje, esančioje tolėliau nuo orkaitės ar viryklės.
Susiję straipsniai
