Natūralūs aliejai: nepelnytai užmiršta gražios odos paslaptis

Natūralūs aliejai grožiui ir sveikatai puoselėti naudojami jau tūkstantmečius. Manoma, jog aliejų naudojimo tradicijos kilusios iš senovės Indijos, Persijos bei Egipto. Tačiau Lietuvoje vos prieš kelis dešimtmečius sužinota, kad be rapsų ir saulėgrąžų aliejaus dar esama ir kitokių gamtos turtų. Dabar jau drąsiai išbandomi egzotiški argano, simondsijų, migdolų, avokadų aliejai, o be alyvuogių aliejaus daugelis šeimininkių net nebeįsivaizduoja savo virtuvės ir... grožio procedūrų.

Išsirinkti gerą ir kokybišką aliejų tikrai nėra lengva, todėl arba skaitykite etiketes, arba pirkite iš patikimų rankų. Svarbiausia įsitikinti: ar aliejus nerafinuotas tai yra neišvalytas cheminėmis medžiagomis. Toks dažnai būna drumstas, kvepiantis augalu, išlaikęs tikrąją spalvą, ir visas vertingąsias medžiagas.

Ar spaustas šaltuoju (mechaniniu) būdu, tai yra aliejus iš augalo gaunamas jį slegiant, trinant (ne kaitinant ir naudojant chemiją), ar jis pirmo spaudimo, nes tas pats augalas gali būti spaudžiamas kelis kartus, tačiau antras ar trečias kartas nebeduoda tokio kokybiško aliejaus. Be to antrą ar trečią kartą gali būti spaudžiama naudojant cheminius tirpiklius.

Spaudžiant natūralų aliejų iš augalo išgaunamos vertingiausios ir tyriausios jo medžiagos. O jų panaudojimo galimybės – beribės. Skirtingų rūšių aliejus galima naudoti ne tik maistui kepti, marinuoti, salotoms skaninti, padažams ruošti, bet ir puoselėti savo grožiui.

Augaliniai aliejai, naudojami kosmetiniais tikslais, skiriasi savo poveikiu taip pat, kaip ir juos naudojant mitybai. Viskas priklauso nuo riebiųjų rūgščių spektro. Svarbus kriterijus yra kaip greitai susigeria į odą aliejaus substancijos. Aliejus, kuriame yra daugiau nei 50% nesočiųjų rūgščių, susigeria lengvai ir greitai. Šiai grupei priklauso sojos aliejus, saulėgrąžų ir kviečių gemalų aliejus. Jie vadinami „drėkinančiais“ aliejais.

Normaliai ir mišriai odai tinkamiausi aliejai, turintys nedaug nesočiųjų rūgščių (20-50%). Jie ne taip greitai susigeria, kaip „drėkinantys“ aliejai, ir labiau aprūpina odą riebalais (apsauginiais). Prie šių aliejų, pavyzdžiui, priskiriami abrikosų kauliukų bei sezamo aliejus.

Maitinantys aliejai turi mažiau nei 20% nesočiųjų rūgščių ir susigeria labai lėtai. Jie labiausiai tinka sausos ir pavargusios odos priežiūrai. Tokio tipo aliejai ilgiau išlieka tinkami naudoti, lyginant su kitomis aliejų grupėmis – jie ne taip jautriai reaguoja į deguonį ir ne taip greitai apkarsta. Šiai grupei priklauso alyvuogių, žemės riešutų, avokado, migdolų, makadamijos riešutų, kokosų aliejai.

Vanduo iš išorės nedrėkina odos, tik dar labiau ją sausina, o aliejai nesusigeria į odą, jie lieka odos paviršiuje, taigi jos taip pat nedrėkina. Odos epidermis sugeria ne gryną vandenį, o vandens ir aliejaus mišinį, taigi išoriškai aliejus nedrėkina odos, bet „nusineša" vandenį įsigerdamas į ją. Todėl nepamirškite aliejus ar jų mišinius tepti ant drėgnos odos (aliejų paskirsčius ant drėgnų rankų).

Naudodami aliejus tokiu būdu džiaugsitės akivaizdžiais jų poveikio rezultatais. Dažnai manoma, jog aliejus visiškai netinkamas riebios odos bei riebių plaukų priežiūrai. Tačiau kiekvienas aliejus pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl tinkamai pasirinkus šiuo natūraliu produktu galima lepinti bet kokio tipo odą bei plaukus. Maža to, įsitikinsite, jog tinkamai naudojami ir pasirinkti aliejai nekemša porų, "neblizgina" net riebiausios odos, o atvirkščiai - gražina bei gerina jos buklę.

Aliejaus riebalai savo sudėtimi yra artimiausi odos išskiriamiems riebalams – sebumui, todėl patekę ant odos jie įsisavinami 100 procentų. Aliejus odai suteikia pačią natūraliausią apsaugą: drėkina, sureguliuoja, gydo, tačiau jis neprivers jos pasikeisti per naktį. Visgi per mėnesį – tikrai. Aliejai yra nepelnytai pamiršta ir chemijos mokslo užgožta gamtos dovana.

Parengė Jurgita Kravceva