Kraujospūdis: kada pokyčiai normalūs, o kada verta sunerimti?

Po treniruotės dažniausiai stebime, kaip greitai nurimsta pulsas, tačiau apie organizmo reakciją į fizinį krūvį gali daug pasakyti ir kraujospūdis. Jis keičiasi ne tik sportuojant, bet ir ilsintis ar miegant. Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai, tokie kaip „Huawei Watch D3“, leidžia šiuos pokyčius stebėti paprasčiau. Pasak sporto medicinos gydytojo Manto Ambraškos, svarbu ne tik tai, kiek kraujospūdis pakyla sportuojant, bet ir kaip jis keičiasi likusią paros dalį. 

Skirtingos treniruotės – skirtinga organizmo reakcija

Fizinio aktyvumo metu širdis turi aprūpinti dirbančius raumenis didesniu kraujo ir deguonies kiekiu, todėl keičiasi ir kraujospūdis. Tačiau jo reakcija priklauso nuo pasirinktos veiklos.

„Aerobinio krūvio metu, pavyzdžiui, einant, bėgant ar važiuojant dviračiu, sistolinis, arba viršutinis, kraujospūdis didėja, o diastolinis, arba apatinis, paprastai mažėja. Jėgos treniruotėse gali didėti abu rodikliai, nes įsitempę raumenys didina pasipriešinimą kraujotakai, todėl širdžiai tenka daugiau darbo“, – aiškina M. Ambraška.

Dėl šios priežasties labai intensyvios jėgos treniruotės gali būti netinkamos žmonėms, kurių kraujospūdis yra padidėjęs. Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad sveikatai reikalingas tiek aerobinis aktyvumas, tiek raumenų stiprinimas.

„Tie, kurie kilnoja svorius, ilgainiui supranta, kad reikia ir aerobinio krūvio. O tie, kurių širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermė gera, supranta, kad būtina stiprinti ir raumenis bei sąnarius, kad jie galėtų atlaikyti fizinį krūvį“, – palygina gydytojas.

Kada kraujospūdis turėtų grįžti į įprastą lygį?

Baigus treniruotę kraujospūdis palaipsniui mažėja. Pasak M. Ambraškos, kai gydytojai specialiais tyrimais vertina, kaip organizmas reaguoja į fizinį krūvį, sistolinis kraujospūdis per pirmąsias minutes turėtų pastebimai sumažėti, o maždaug per penkias minutes įprastai grįžta prie pradinio lygio.

Vis dėlto tai nėra universali taisyklė. Atsistatymo greitis priklauso nuo fizinio pasirengimo, treniruotės intensyvumo ir individualių organizmo savybių. Be to, po fizinio krūvio kraujospūdis dažnai būna net žemesnis nei prieš jį, o toks poveikis gali išlikti iki paros.

„Fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių mažinti padidėjusį kraujospūdį. Tačiau labai svarbu tinkamai pasirinkti krūvį ir sportuoti reguliariai. Jeigu kraujospūdis į fizinį krūvį reaguoja neįprastai arba po treniruotės ilgai negrįžta į įprastą lygį, verta pasikonsultuoti su specialistu. Ypač svarbu neignoruoti prastos savijautos, galvos svaigimo ar krūtinės skausmo“, – sako M. Ambraška.

Kodėl vieno matavimo gali nepakakti?

Kraujospūdis nuolat kinta, todėl vienas matavimas ne visada leidžia suprasti, kokie rodikliai žmogui įprasti. Daugiau informacijos gali suteikti jų stebėjimas skirtingu paros metu.

„Kai pažįstame savo įprastus rodiklius, lengviau pastebėti nukrypimus. Pavyzdžiui, miegant kraujospūdis paprastai turėtų sumažėti maždaug 10–20 proc., palyginti su dienos rodikliais. Jei taip nenutinka, tai gali būti signalas atkreipti dėmesį į savo sveikatą“, – aiškina M. Ambraška.

Pats išbandęs „Huawei Watch D3“, gydytojas pasakoja, kad jam buvo įdomu stebėti kraujospūdžio pokyčius. Nors kasdien jis labiausiai vadovaujasi rytiniu pulsu ir širdies ritmo variabilumu, galimybė papildomai matuoti kraujospūdį leidžia surinkti daugiau informacijos apie organizmą.

„Anksčiau tokie tyrimai buvo brangūs ir prieinami nedaugeliui. Dabar vis daugiau žmonių gali stebėti rodiklius ilgesnį laiką. Medikui tai puiki priemonė, nes duomenys padeda pastebėti ir gana subtilias tendencijas“, – teigia gydytojas.

Kraujospūdžio stebėjimas – tiesiai ant riešo

„Huawei Watch D3“ turi integruotą pripučiamą manžetę, leidžiančią matuoti kraujospūdį tiesiai ant riešo. Laikrodis taip pat palaiko 24 valandų ambulatorinio kraujospūdžio stebėjimo funkciją, kuri padeda surinkti rodmenis skirtingu paros metu, įskaitant naktį. Tai leidžia matyti ne tik pavienius skaičius, bet ir bendras jų kitimo tendencijas.

Be kraujospūdžio matavimo, laikrodis leidžia stebėti širdies ritmą, fizinį aktyvumą ir miegą. Šių rodiklių stebėjimas gali padėti geriau pažinti savo kasdienius įpročius ir organizmo reakcijas. Vis dėlto išmaniojo laikrodžio duomenys nepakeičia gydytojo konsultacijos – juos svarbu vertinti kartu su savijauta ir, prireikus, aptarti su specialistu.