Sėdžiu ramiai, o širdis lipa iš krūtinės. Kodėl taip nutinka?

Kartais atrodo, kad širdis staiga pradėjo daužytis daug stipriau nei įprastai, nors tuo metu ramiai sėdime ar gulime. Toks pojūtis gali išgąsdinti, tačiau jis ne visada reiškia, kad širdies veikla sutriko. Stipresnį plakimą galime pajusti dėl visiškai natūralių organizmo reakcijų, streso ar nuovargio. Vis dėlto kartais tai gali būti ir ritmo sutrikimo požymis. Kaip atskirti šias situacijas ir kada dėl jaučiamo širdies plakimo verta kreiptis į gydytoją? 

Aiškiau jausti savo širdies dūžius kartais yra visiškai normalu ir savaime nereiškia ligos. Tačiau naujai atsiradusio, pasikartojančio ar kartu su kitais simptomais pasireiškiančio plakimo nereikėtų ignoruoti. Svarbiausia ne spėlioti pagal pojūtį, o prireikus užfiksuoti širdies ritmą ir išsiaiškinti, kas sukelia neįprastus simptomus.

„Tai, kad žmogus jaučia savo širdies dūžius, nebūtinai reiškia, kad ji plaka per greitai ar nereguliariai. Žmogus kartais gali labai aiškiai pajusti ir visiškai normalų širdies ritmą. Ramybėje, ypač vakare atsigulus ar po įtemptos dienos, dėmesys natūraliai nukrypsta į kūno pojūčius. Be to, dėl streso ar kitų veiksnių gali sustiprėti širdies susitraukimų jėga, todėl žmogus ima jausti kiekvieną dūžį“, – sako Živilė Valuckienė, „Antėjos“ kardiologė.

Kartais žmogus pajunta pavienius priešlaikinius širdies susitraukimus – ekstrasistoles. Jos gali būti jaučiamos tarsi širdis būtų „sustojusi“, „permušusi“ arba po trumpos pauzės stipriai suplakusi. Vis dėlto vien iš šių pojūčių negalima nustatyti, ar širdis iš tiesų plaka per greitai ar nereguliariai. Norint tiksliai įvertinti širdies ritmą, reikia objektyvių tyrimų: įvertinti pulsą, užrašyti elektrokardiogramą (EKG) arba atlikti paros EKG monitoringą.

Kodėl jaučiame savo širdį?

Ž. Valuckienė teigia, kad dažnos neįprasto širdies plakimo pojūčio priežastys yra stresas, nerimas, emocinė įtampa, miego trūkumas, nuovargis, kofeinas, alkoholis ir nikotinas.

„Tačiau nereikėtų visko automatiškai nurašyti stresui. Įtakos gali turėti ir dehidratacija, karščiavimas ar kai kurie vaistai. Širdies plakimą gali sukelti ir mažakraujystė, skydliaukės funkcijos sutrikimai, elektrolitų pokyčiai bei kitos organizmo būklės“, – dėsto specialistė.

Kartais tokį pojūtį lemia ir ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas ar supraventrikulinė tachikardija, rečiau – skilvelinės aritmijos.

Kada dėl širdies plakimo kreiptis į gydytoją

Jei širdies plakimas kartojasi, yra neįprastas ar atsirado pirmą kartą, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti jo priežastį.

Vien pagal jaučiamą plakimą patikimai nustatyti, ar žmogui pasireiškia ritmo sutrikimas, negalima. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip prasideda ir baigiasi epizodas, kiek jis trunka ir ar ritmas atrodo reguliarus.

„Jei pulsas palaipsniui ima greitėti, pavyzdžiui, po streso, fizinio krūvio ar stiprios emocijos, ir taip pat palaipsniui sulėtėja, dažniau kalbame apie sinusinę tachikardiją – normalią organizmo reakciją į šiuos veiksnius. Jeigu labai greitas plakimas prasideda ir baigiasi staiga, tarsi „įsijungia“ ir „išsijungia“, ypač jei epizodai kartojasi, reikėtų pagalvoti apie galimą ritmo sutrikimą. Nereguliarus, visiškai chaotiškas pulsas, ypač naujai ir staiga atsiradęs, dažniausiai rodo ritmo sutrikimą, dėl kurio reikėtų skubiai pasikonsultuoti su gydytoju“, – teigia medikė.

Jeigu plakimas yra trumpalaikis, nedažnas, aiškiai susijęs su stresu, kofeinu, nuovargiu ar kita suprantama priežastimi ir nėra jokių kitų simptomų, dažniausiai galima pirmiausia stebėti situaciją, koreguoti gyvenseną ir vengti jį sukeliančių veiksnių.

„Tačiau į gydytojus verta kreiptis, jei plakimas kartojasi, ilgėja, dažnėja, yra neritmiškas, atsiranda be aiškios priežasties arba trukdo kasdieniam gyvenimui. Ypač svarbu nedelsti, jeigu kartu atsiranda dusulys, stiprus silpnumas, galvos svaigimas, alpimas ar beveik alpimo pojūtis, krūtinės skausmas ar spaudimas. Jei širdies plakimas yra labai intensyvus ir kartu atsiranda krūtinės skausmas, ryškus dusulys, sąmonės netekimas ar būklė greitai blogėja, į medikus reikėtų kreiptis nedelsiant“, – sako Ž. Valuckienė.

Medikai paskiria tyrimus

Pirmiausia gydytojas įvertina simptomų pobūdį, paciento anamnezę, pulsą, širdies dūžius, kraujospūdį ir atlieka elektrokardiogramą (EKG). Tačiau svarbu suprasti, kad įprasta EKG užfiksuoja vos keliolika sekundžių širdies elektrinės veiklos. Jei ritmo sutrikimas pasireiškia epizodiškai, tuo metu EKG gali būti visiškai normali.

„Tokiais atvejais labai naudingas Holterio monitoravimas, kai širdies ritmas registruojamas 24 valandas ar ilgiau. Jei simptomai pasireiškia retai, gali būti pasirenkamas ir ilgesnis širdies ritmo stebėjimas. Širdies echoskopija atliekama tuomet, kai reikia įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, pavyzdžiui, jei kyla įtarimas dėl struktūrinės širdies ligos, tam tikrų ritmo sutrikimų ar yra kitų klinikinių indikacijų“, – aiškina kardiologė.

Pagal situaciją gali būti atliekami ir kiti tyrimai.