Aukštas kraujospūdis ir su juo susiję mitai

Padidėjęs kraujospūdis gali ilgą laiką nesukelti aiškiai pastebimų negalavimų, todėl žmogus gali jaustis gerai net tuomet, kai jo kraujagyslėms ir širdžiai tenka didesnis krūvis. Vis dėlto bandant kraujospūdį kontroliuoti visuomenėje vis dar vadovaujamasi klaidingais įsitikinimais, kurie vėliau gali sukelti dar didesnių sveikatos problemų. 

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė paneigia 4 dažniausius mitus apie aukšto kraujospūdžio kontrolę ir dalijasi rekomendacijomis, kas iš tiesų gali pagerinti širdies ir kraujagyslių veiklą.

„Kraujospūdį veikia visas veiksnių derinys: paveldimumas, nekontroliuojamos lėtinės ligos, per didelis kūno svoris, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, didelis suvartojamos druskos kiekis, alkoholis, rūkymas, prastas miegas bei lėtinis stresas. Įtakos gali turėti net ir kai kurie vartojami vaistai. Todėl ieškoti vieno universalaus būdo, kuris išspręstų problemą, nėra tikslinga – svarbu įvertinti bendrą žmogaus sveikatos situaciją“, – sako A. Krušnienė.

1 mitas – jei aukšto kraujospūdžio nejaučiu, jo mažinti nereikia

Galvos skausmas, svaigimas, spengimas ausyse, juntamas širdies plakimas ar nuovargis kartais siejami su padidėjusiu kraujospūdžiu. Tačiau vien tik savijauta nėra patikimas būdas nustatyti, ar kraujospūdis yra normalus, ar padidėjęs. Hipertenzija dažnai nesukelia ryškių simptomų.

„Ilgą laiką nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis didina širdies nepakankamumo, miokardo infarkto ir insulto riziką, gali pažeisti inkstų bei akių kraujagysles. Todėl realūs kraujospūdžio rodikliai yra gerokai informatyvesni už subjektyvią savijautą“, – paaiškina vaistininkė.

Kraujospūdžio matavimas ypač aktualus žmonėms, kurių šeimoje yra sergančiųjų hipertenzija, turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems, mažai judantiems ar gausiai vartojantiems druską. Hipertenzija dažniau nustatoma vyresniame amžiuje, tačiau ji gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms.

Anot vaistininkės, svarbu ir tai, kaip kraujospūdis matuojamas. Prieš matavimą reikėtų kelias minutes ramiai pasėdėti, matuojant nekalbėti, laikyti ranką tinkamoje padėtyje ir naudoti žastui pritaikytą manžetę. Pavienis skaičius parodo situaciją konkrečią akimirką, o reguliariai užrašomi rodikliai gydytojui suteikia kur kas vertingesnės informacijos, todėl naudinga namuose pildyti kraujospūdžio dienyną ir pasižymėti rodiklius panašiu paros metu.

Tokia informacija leidžia pastebėti tendencijas ir gydytojui objektyviau įvertinti, kaip veikia pasirinktas gydymas. Kraujospūdžio matavimas namuose reikšmingas, tačiau vizitų pas sveikatos priežiūros specialistus nepakeičia.

2 mitas – nebarstau maisto druska, vadinasi, jos vartoju nedaug

Didelis natrio chlorido kiekis maiste siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, todėl druskinės patraukimas nuo stalo yra geras pirmasis žingsnis. Visgi didelė dalis suvartojamos druskos gali būti gaunama visai ne sūdant namuose gaminamą maistą. Jos yra duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose, padažuose, konservuotuose produktuose, užkandžiuose ir įvairiuose paruoštuose patiekaluose. Todėl žmogus gali retai vartoti druską, bet vis tiek gauti nemažai natrio chlorido.

„Norint iš tiesų sumažinti suvartojamos druskos kiekį, verta pradėti skaityti produktų etiketes ir įvertinti bendrą dienos mitybą. Suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau kaip 5 gramus druskos per parą. Praktikoje šią ribą viršyti gana lengva, jeigu racione dažnai atsiranda stipriai perdirbtų produktų“, – teigia A. Krušnienė.

Kasdienėje mityboje pravartu dažniau rinktis šviežias daržoves, vaisius, uogas ir mažiau perdirbtus produktus. Vaistininkė taip pat rekomenduoja riboti sočiųjų riebalų gausų maistą: riebią mėsą, pieno produktus, kokoso ir palmių aliejų. Tokie įpročiai svarbūs bendrai širdies ir kraujagyslių sveikatai bei papildo gydytojo paskirtą hipertenzijos gydymą.

3 mitas – kraujospūdis susitvarkė, vadinasi vaistų nebereikia

Kraujospūdžio skaičiai normos ribose vartojant paskirtus vaistus dažniausiai reiškia, kad gydymas veikia. Tačiau jie savaime neparodo, kad hipertenzija išnyko. Dėl šios priežasties savavališkai mažinti paskirtų vaistų dozę, praleidinėti tabletes arba visai nutraukti gydymą griežtai nerekomenduojama. Kraujospūdis nutraukus gydymą gali vėl padidėti.

„Kartais žmogus kelias savaites ar mėnesius mato gerus rodiklius ir nusprendžia, kad kraujospūdis normalizavosi. Tačiau gera kontrolė gali būti būtent reguliariai vartojamų vaistų ir pakeistų kasdienių įpročių rezultatas. Gydymo keitimas turėtų būti aptariamas su gydytoju, kuris gali įvertinti kraujospūdžio istoriją, kitus rizikos veiksnius ir bendrą sveikatos būklę“, – pabrėžia vaistininkė.

4 mitas – maisto papildai gali pakeisti vaistus

A. Krušnienė primena, kad rūpinantis širdies ir kraujagyslių sveikata svarbu, kad su maistu būtų gaunama pakankamai B grupės vitaminų, taip pat mineralų – magnio ir kalio. Pastarieji dalyvauja normalioje širdies ir raumenų veikloje, o subalansuotoje mityboje reikėtų nepamiršti ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Vis dėlto, ji pabrėžia, kad maisto papildai neturėtų būti laikomi kraujospūdį mažinančių vaistų pakaitalu.

„Maisto papildai gali būti pasirenkami kaip bendros sveikatos priežiūros dalis, tačiau jų paskirtį reikėtų vertinti realistiškai. Jie nepakeičia gydytojo paskirtų antihipertenzinių vaistų, reguliaraus kraujospūdžio stebėjimo ar gyvenimo būdo korekcijų. Be to, verta įvertinti visą vartojamų preparatų sąrašą, nes kai kurių papildų sudėtyje esantis ženšenis ar saldymedis gali turėti įtakos kraujospūdžiui“, – sako ji ir pataria renkantis maisto papildus, prieš tai pasitarti su gydytoju ar vaistininku.