Karštos dienos: kaip neperkaisti darbe

Karščio bangos kasmet vis dažnesnės ir ilgesnės, o jų poveikį sveikatai jaučia ne tik vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Aukšta oro temperatūra ypač pavojinga dirbantiems lauke, nevėdinamose patalpose ar atliekantiems sunkų fizinį darbą. 

Specialistai pabrėžia, kad organizmui nebesugebant efektyviai reguliuoti kūno temperatūros, didėja šilumos smūgio rizika, o papildomas krūvis tenka širdžiai ir inkstams. Dėl karščio gali paūmėti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, psichikos ligos, diabetas ir pan.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Sauliaus Balčiūno, „karšti orai darbo vietose sukuria papildomą pavojų – organizmo perkaitimo riziką. Todėl darbdavys negali apsiriboti vien įprastu darbo organizavimu. Jis turi įvertinti, ar darbuotojai dirba saulės atokaitoje, karštose patalpose, ar darbas reikalauja didelio fizinio krūvio, ar darbuotojai turi galimybę atsivėsinti, gauti geriamojo vandens ir daryti pertraukas“.

Pavojus kyla ne tik statybvietėse

Nors didžiausia rizika tenka statybų, kelių tiesimo, žemės ūkio, šiltnamių, karjerų, virtuvių, kepyklų ar kitų karštose patalpose dirbantiems žmonėms, perkaitimo pavojus aktualus ir biurų darbuotojams, jei patalpos nėra tinkamai vėdinamos ar vėsinamos.

Šiltuoju metų laikotarpiu biuruose oro temperatūra neturėtų viršyti 28 °C, o fiziškai sunkų darbą dirbantiems darbuotojams – 26 °C.

„Leistina oro temperatūra darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė kaip 28 laipsniai Celsijaus. Jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra neturi viršyti 26 laipsnių Celsijaus“, – primena S. Balčiūnas.

Jeigu darbo vietų tinkamai atvėsinti nepavyksta, darbuotojams turi būti suteikiamos papildomos pertraukos, galimybė atsivėsinti ir nuolat prieinamas geriamasis vanduo.

Karštis didina ir traumų riziką

Specialistai atkreipia dėmesį, kad karščio poveikis neapsiriboja vien perkaitimu. Dėl šiluminio streso silpnėja dėmesio koncentracija, greitėja nuovargis, todėl didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė darbo vietoje.

Ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis arba vartojantys tam tikrus vaistus asmenys.

Pavojingiausias metas dirbti lauke yra 11–17 val., kai saulės spinduliuotė ir perkaitimo rizika yra didžiausia. Lauke dirbantiems darbuotojams, kai oro temperatūra viršija 28 °C, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos.

Kaip atpažinti perkaitimą?

Pirmieji organizmo perkaitimo požymiai gali būti:

• galvos svaigimas;
• silpnumas;
• pykinimas;
• padažnėjęs širdies plakimas;
• sumišimas;
• stiprus troškulys.

Pastebėjus šiuos simptomus svarbu nedelsiant nutraukti darbą, pereiti į pavėsį arba vėsią patalpą, atlaisvinti drabužius, vėsinti kūną drėgnu audiniu ar šaltu kompresu ir gerti vandens. Jei žmogus praranda sąmonę arba jo būklė blogėja, būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Ką rekomenduoja visuomenės sveikatos specialistai?

Mažinant karščio poveikį organizmui rekomenduojama:

• vengti intensyvios fizinės veiklos karščiausiu dienos metu;
• kuo daugiau būti pavėsyje, nes tiesioginėje saulėje juntama temperatūra gali būti net 10–15 °C aukštesnė;
• reguliariai gerti vandenį – maždaug po stiklinę kas valandą, iš viso ne mažiau kaip 2–3 litrus per dieną;
• rinktis lengvus, šviesius, laisvus drabužius;
• vėsintis drungnu dušu arba drėgnu rankšluosčiu;
• namuose dieną uždaryti langus ir užtraukti žaliuzes, o vėdinti naktį, kai lauke vėsiau;
• niekada nepalikti vaikų ar gyvūnų automobilyje net trumpam.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir Valstybinės darbo inspekcijos pranešimą žiniasklaidai