„Sakyk, kad susižeidei namuose“: kai darbo traumą bandoma paversti buitine

Situacija: Darbuotojas nukrenta nuo kopėčių, susižaloja ranką dirbdamas su įrenginiu ar paslysta darbo vietoje. Užuot organizavęs įvykio tyrimą, darbdavys pasiūlo: „Niekam nesakyk, kad tai nutiko darbe. Ligoninėje pasakyk, kad susižeidei namuose.“ 

Komentuoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Kartais toks prašymas pateikiamas kaip neva darbuotojui palankus sprendimas: žadama sumokėti už nedirbtas dienas, „nesugadinti santykių“, padengti gydymo išlaidas ar vėliau „viską sutvarkyti“.

Tačiau darbo trauma nėra privataus darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas. Jos nuslėpimas gali apsunkinti darbuotojo galimybes gauti socialinio draudimo išmokas ir žalos atlyginimą, o darbdaviui sukelti administracinę, civilinę ir, esant sunkiems padariniams, baudžiamąją atsakomybę.

Kas iš tikrųjų sprendžia, ar trauma yra darbinė?

Teisiškai pirmiausia vertinamas įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai. Nei darbdavys, nei darbuotojas, nei jų tarpusavio susitarimas negali savo nuožiūra „pervadinti“ tokio įvykio buitine trauma.

Ar įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, nustatoma atliekant tyrimą. Vertinama:

• kur ir kada įvykis įvyko;
• ar darbuotojas tuo metu vykdė darbo funkcijas;
• ar veikė darbdavio pavedimu arba jo interesais;
• kokios buvo darbo sąlygos;
• ar darbuotojas buvo instruktuotas ir aprūpintas apsaugos priemonėmis;
• kokie saugos reikalavimai galėjo būti pažeisti;
• ar nustatytas priežastinis ryšys tarp darbo ir sveikatos sužalojimo.

Pripažinus įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, surašomas N-1 formos aktas. „Sodra“, remdamasi tyrimo medžiaga ir N-1 aktu, atskirai sprendžia, ar nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu socialinio draudimo išmokoms skirti.

Ką privalo padaryti darbuotojas?

Darbuotojas, kuris gali tai padaryti dėl savo sveikatos būklės, privalo apie įvykį nedelsdamas pranešti padalinio vadovui, darbdavio atstovui ar kitam darbdavio nustatytam asmeniui.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina, kad „nedelsiant“ reiškia – kaip įmanoma greičiau, naudojantis bet kuria prieinama ryšio priemone. Pranešti galima telefonu, elektroniniu paštu ar žinute, taip pat po darbo valandų arba savaitgalį. Skubus pranešimas reikalingas tam, kad būtų išsaugota įvykio vieta, surinkti įrodymai ir užkirstas kelias aplinkybių klastojimui ar nuslėpimui.

Gydymo įstaigoje taip pat būtina nurodyti tikrąsias aplinkybes: kad susižalota darbo vietoje, vykdant darbo funkcijas ar kitu su darbu susijusiu metu.

Darbuotojas turi teisę:

• reikalauti, kad įvykis būtų tinkamai ištirtas;
• pateikti paaiškinimus, įrodymus ir nurodyti liudytojus;
• gauti surašyto N-1 akto kopiją;
• nesutikti su tyrimo išvadomis ir jas ginčyti;
• kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, jeigu darbdavys atsisako tirti įvykį;
• reikalauti atlyginti dėl sužalojimo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbdavio nurodymas meluoti nėra teisėtas darbo pavedimas. Darbuotojas neprivalo jo vykdyti.

Kokių pasekmių darbuotojui gali turėti tylėjimas?

1. Gali būti prarastos arba pavėluotai suteiktos socialinės garantijos

Kai nelaimingas atsitikimas darbe pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, ligos išmoka mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos ir sudaro 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Atsižvelgiant į padarinius, gali būti skiriama vienkartinė ar periodinė kompensacija dėl prarasto dalyvumo, o mirties atveju – išmokos apdraustojo šeimos nariams.

Jeigu medicinos dokumentuose įrašyta, kad trauma patirta buityje, darbdavys įvykio netiria, o N-1 aktas nesurašomas, šių garantijų suteikimas gali būti apsunkintas arba užsitęsti.

2. Vėliau tampa sunkiau įrodyti tikrąsias aplinkybes

Po kelių dienų ar savaičių gali būti:

• pakeista arba sutvarkyta įvykio vieta;
• ištrinti vaizdo kamerų įrašai;
• pašalinti sugedę įrenginiai;
• pakeisti darbo grafikai ar dokumentai;
• liudytojai gali nebeprisiminti aplinkybių arba vengti jas patvirtinti;
• medicinos dokumentuose likti darbuotojo anksčiau pateikta neteisinga versija.

Pavėluotas pranešimas savaime dar nereiškia, kad nelaimingas atsitikimas nebegali būti ištirtas. VDI nurodo, kad, darbuotojui dėl įvykio raštu kreipusis vėliau, darbdavys turi atlikti tyrimą per 10 darbo dienų. Tačiau praktiškai, kuo daugiau laiko praeina, tuo sudėtingiau surinkti patikimus įrodymus.

3. Prieštaringi paaiškinimai gali pakenkti darbuotojo patikimumui

Jeigu gydytojui buvo pasakyta, kad susižalota namuose, o vėliau teigiama, kad įvykis nutiko darbe, darbdavys ar draudimo institucija gali kelti klausimą, kodėl aplinkybės buvo pakeistos.

Todėl būtina ne slėpti ankstesnį netikslų paaiškinimą, o aiškiai nurodyti:

• kas ir kokiomis aplinkybėmis spaudė darbuotoją;
• kodėl iš pradžių buvo pateikta neteisinga informacija;
• kada darbuotojas nusprendė ją ištaisyti;
• kokie įrodymai patvirtina tikrąją įvykio vietą ir aplinkybes.

4. Darbuotojo atsakomybė vertinama individualiai

Vien tai, kad išsigandęs ar nuo darbdavio priklausomas darbuotojas pakluso neteisėtam vadovo nurodymui, savaime nereiškia automatinės baudžiamosios atsakomybės darbuotojui.

Tačiau sąmoningas melagingų dokumentų pasirašymas, dokumentų klastojimas ar nepagrįstas išmokų gavimas gali būti vertinamas atskirai pagal konkrečius darbuotojo veiksmus. Todėl neteisingą informaciją svarbu ištaisyti nedelsiant, o ne laukti, kol prasidės ginčas.

Ką privalo padaryti darbdavys?

Gavęs informaciją apie įvykį, darbdavys privalo:

1. suteikti arba organizuoti pirmąją pagalbą;
2. pasirūpinti, kad būtų išsaugota įvykio vieta ir įrodymai;
3. įvertinti galimą sužalojimo sunkumą;
4. organizuoti įvykio tyrimą;
5. esant sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui arba įtarus sunkų sužalojimą, nedelsdamas informuoti VDI, prokuratūrą ir kitus teisės aktuose nustatytus subjektus;
6. lengvo nelaimingo atsitikimo atveju sudaryti dvišalę tyrimo komisiją;
7. surašyti N-1 aktą ir pateikti jo kopijas darbuotojui bei VDI;
8. įgyvendinti priemones, kad panašus įvykis nepasikartotų.

Darbdavys negali šių pareigų pakeisti neformaliu pažadu darbuotojui sumokėti atlyginimą, gydymo išlaidas ar vienkartinę kompensaciją.

Kokia atsakomybė gresia darbdaviui?

Administracinė atsakomybė

Pagal šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 97 straipsnį už pranešimo apie nelaimingą atsitikimą, jo ištyrimo ar apskaitos tvarkos pažeidimą darbdaviui fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui gali būti skiriama nuo 90 iki 590 Eur bauda.

Už nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą darbdaviui fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui numatyta nuo 300 iki 1 450 Eur bauda. Kitiems atsakingiems asmenims gali būti taikoma nuo 140 iki 740 Eur bauda.

Jeigu kartu nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai, atsakomybė gali kilti ir pagal ANK 96 straipsnį.

Vien darbdavio sakinys „sakyk, kad susižeidei namuose“ dar turi būti vertinamas kartu su visomis aplinkybėmis. Tačiau žinutė, garso įrašas, liudytojų parodymai ar kiti įrodymai apie tokį nurodymą gali būti itin reikšmingi sprendžiant, ar darbdavys sąmoningai siekė nuslėpti nelaimingą atsitikimą.

Civilinė ir materialinė atsakomybė

Darbo kodekso 151 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalis privalo atlyginti kitai šaliai dėl kalto darbo pareigų pažeidimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal sužalojimą ir jo pasekmes darbuotojas gali reikalauti atlyginti:

• negautas pajamas;
• gydymo, reabilitacijos ir slaugos išlaidas;
• vaistų, medicinos priemonių ar transporto išlaidas;
• papildomas išlaidas, susijusias su sumažėjusiu darbingumu;
• fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Ginčas dėl darbdavio padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo gali būti nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje, o vėliau – teisme.

Baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamojo kodekso 176 straipsnis gali būti taikomas, kai darbdavys ar kitas už darbuotojų saugą atsakingas asmuo pažeidžia konkrečius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir dėl to įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas arba kyla kitų sunkių padarinių.

Tokiu atveju gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Svarbu: baudžiamoji atsakomybė kyla ne vien dėl to, kad darbdavys mėgino nuslėpti įvykį. Turi būti nustatytas konkretus saugos reikalavimų pažeidimas, sunkūs padariniai ir priežastinis ryšys tarp pažeidimo bei padarinių.

Ką šiuo klausimu yra pasakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas?

Pirma, 2024 m. civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-421/2024 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad darbdavio atsakomybės už darbuotojų saugą principas darbuotojo atžvilgiu yra imperatyvus. Darbdavys negali nuo šios atsakomybės išsilaisvinti vien todėl, kad saugos funkcijas buvo pavedęs išorės specialistui ar kitam paslaugų teikėjui.

Antra, 2025 m. sausio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-495/2025 LAT išaiškino, kad baudžiamajai atsakomybei nepakanka abstraktaus teiginio, jog darbdavys apskritai atsakingas už saugias darbo sąlygas. Turi būti tiksliai nustatyta, kokį konkretų saugos reikalavimą atsakingas asmuo pažeidė ir ar tas pažeidimas buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga.

Taigi teismų praktika neleidžia nei darbdaviui formaliai nusimesti atsakomybės, nei institucijoms ją taikyti automatiškai – kiekvienu atveju tiriamos konkrečios pareigos, pažeidimai, įrodymai ir priežastinis ryšys.

Praktinis pavyzdys

Sandėlio darbuotojas darbo metu paslysta ant neišvalyto skysčio ir susilaužo riešą. Vadovas nuveža jį į gydymo įstaigą ir pakeliui pasako: „Sakyk, kad nukritai namuose, mes už nedarbingumą vis tiek sumokėsime.“

Darbuotojas paklūsta. Po kelių mėnesių paaiškėja, kad rankos funkcija visiškai neatsistatė, reikalinga operacija ir ilga reabilitacija. Darbdavys savo pažado nebepripažįsta. Vaizdo įrašai jau ištrinti, įvykio vieta sutvarkyta, o medicinos dokumentuose nurodyta buitinė trauma.

Darbuotojas vis dar gali reikalauti atlikti tyrimą ir įrodinėti tikrąsias aplinkybes, tačiau jo padėtis tampa gerokai sudėtingesnė.

Kita situacija būtų, jeigu darbuotojas tą pačią dieną elektroniniu paštu darbdaviui praneštų:

„Šiandien 14.20 val. sandėlyje, atlikdamas prekių komplektavimo darbus, paslydau ant grindyse buvusio skysčio ir susižalojau ranką. Įvykį matė kolegos A ir B. Prašau pradėti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir išsaugoti vaizdo kamerų įrašus.“

Toks pranešimas neužtikrina, kad įvykis automatiškai bus pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, tačiau labai reikšmingai padeda išsaugoti įrodymus ir apginti darbuotojo teises.

Ką daryti, jeigu jau pasakėte, kad trauma buvo buitinė?

Pirmiausia – nebandykite kurti dar vienos naujos versijos. Reikia nuosekliai ir raštu ištaisyti anksčiau pateiktą neteisingą informaciją.

Rekomenduojama:

1. Raštu pranešti darbdaviui tikrąsias įvykio aplinkybes ir pareikalauti pradėti tyrimą.
2. Nurodyti tikslią datą, laiką, vietą, vykdytą užduotį, liudytojus ir patirtus sužalojimus.
3. Raštu kreiptis į gydymo įstaigą, paaiškinti, kad anksčiau nurodytos aplinkybės buvo netikslios dėl darbdavio spaudimo, ir prašyti šį patikslinimą užfiksuoti medicinos dokumentuose.
4. Išsaugoti susirašinėjimą, nuotraukas, darbo grafiką, užduotis, vaizdo ar garso įrašus, liudytojų kontaktus ir darbdavio nurodymus slėpti įvykį.
5. Jeigu darbdavys atsisako tirti įvykį, kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
6. Nepasirašyti dokumentų, kuriuose nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Jeigu toks dokumentas jau pasirašytas – kuo greičiau raštu pateikti jo patikslinimą.
7. Įvertinti reikalavimus dėl socialinio draudimo išmokų, negautų pajamų bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Svarbiausia taisyklė

Net jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties darbuotojo neatsargumo ar saugos taisyklių pažeidimo, tai nėra pagrindas jo slėpti. Darbuotojo elgesys turi būti įvertintas tyrimo metu, tačiau tyrimas vis tiek privalo būti atliktas.

Tylėjimas neapsaugo nei darbuotojo, nei darbdavio. Dažniausiai jis tik sunaikina įrodymus, apsunkina išmokų gavimą ir dar labiau pablogina darbdavio teisinę padėtį.