Kasdien prie alkotesterio?

Klausimas. Darbdavys reikalauja kiekvieną dieną ryte ir vakare pasitikrinti alkotesteriu. Jis pakabintas ant sienos, į jį reikia pūsti maždaug iš trijų centimetrų atstumo. Alkoholio nevartoju, todėl pats patikrinimas man nekelia problemų. Tačiau tuo pačiu prietaisu naudojasi daugybė žmonių. Ar tai higieniška? Ar darbdavys apskritai gali to reikalauti? O kas, jeigu alkotesteris parodys klaidingai? 

Atsako teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik kaip darbuotojų saugos klausimas. Tačiau iš tiesų čia susiduria net keli teisiniai aspektai: darbdavio pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas, darbuotojo pareiga laikytis darbo tvarkos, matavimo priemonės patikimumas, teisė į privatumą, asmens duomenų apsauga ir higiena.

Svarbu nepainioti dviejų dalykų: darbuotojas privalo būti blaivus, tačiau darbdavys taip pat privalo tikrinti teisėtai.

Ar darbdavys gali reikalauti tikrintis alkotesteriu?

Tam tikromis sąlygomis – taip. Tačiau ne bet kaip ir ne vien todėl, kad alkotesteris pakabintas ant sienos.

Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad technines priemones, įskaitant alkotesterį, darbuotojų neblaivumui nustatyti galima naudoti, kai tokia galimybė yra įrašyta:

• kolektyvinėje sutartyje;
• darbo tvarkos taisyklėse;
• darbuotojo darbo sutartyje.

Jeigu tokio reglamentavimo nėra, VDI nurodo, kad techninė priemonė gali būti naudojama tik darbuotojui sutikus.

Taigi fiziškai versti darbuotojo pūsti į alkotesterį darbdavys negali. Vis dėlto teisėtai ir aiškiai nustatyta blaivumo patikrinimo procedūra gali tapti darbuotojo darbo pareiga. Nepagrįstas atsisakymas joje dalyvauti gali būti vertinamas kaip darbo tvarkos ar darbuotojo pareigų nevykdymas.

Tačiau labai svarbi kita taisyklė:

Vien tai, kad darbdavys reikalavimą įrašė į darbo tvarkos taisykles, dar nereiškia, kad bet kokia patikra automatiškai yra teisėta.

Vidaus taisyklė negali paneigti aukštesnės galios teisės aktų, darbuotojo teisės į privatumą, asmens duomenų apsaugą, orumą ir saugias darbo sąlygas. Darbo kodekso 27 straipsnis tiesiogiai įtvirtina darbuotojų teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą.

Ar galima tikrinti visus darbuotojus kiekvieną rytą ir vakarą?

Bendrasis teisinis reguliavimas nenustato besąlyginės darbdavio teisės visus darbuotojus, nepriklausomai nuo jų pareigų, tikrinti du kartus per dieną. Todėl tokio režimo teisėtumas turėtų būti vertinamas pagal jo tikslą, būtinumą, darbo pobūdį ir proporcingumą.

Kasdienis patikrinimas gali būti objektyviai pateisinamas, kai darbuotojas:

• vairuoja transporto priemonę;
• valdo pavojingus įrenginius ar mechanizmus;
• dirba statybvietėje, gamyboje ar energetikos objekte;
• atsako už keleivių, pacientų ar kitų asmenų saugumą;
• dirba padidintos rizikos ar strateginės reikšmės objekte.

Pavyzdžiui, autobuso vairuotojo blaivumo patikrinimas prieš pamainą turi akivaizdų tiesioginį ryšį su keleivių sauga. Tačiau visų mažos rizikos administracinį darbą atliekančių darbuotojų tikrinimui ryte ir vakare reikėtų gerokai išsamesnio pagrindimo.

Ypač turėtų būti paaiškintas vakarinio patikrinimo tikslas. Jis gali būti pagrįstas, jeigu darbuotojas po patikrinimo dar vairuoja darbdavio transporto priemonę, atlieka pavojingas funkcijas ar tebėra kontroliuojamoje darbo teritorijoje. Tačiau jeigu darbo funkcijos jau baigtos ir darbuotojas tiesiog išeina namo, vien paaiškinimo „tokia įmonės tvarka“ gali nepakakti.

Darbdavys turėtų atsakyti:

• kokią konkrečią riziką valdo rytinis ir vakarinis testavimas;
• kodėl būtina tikrinti būtent visas darbuotojų grupes;
• kodėl pasirinktas toks dažnumas;
• ar tokio paties tikslo negalima pasiekti mažiau darbuotojų privatumą ribojančiomis priemonėmis.

Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą yra svarbi, tačiau ji nesuteikia neribotos kontrolės teisės.

O jeigu darbuotojas atsisako pūsti?

Atsisakymas tikrintis ir neblaivumas nėra tas pats.

Jeigu patikrinimas tinkamai reglamentuotas, susijęs su realia darbo rizika, atliekamas tinkamu prietaisu ir nepažeidžia darbuotojo teisių, nepagrįstas atsisakymas gali sukelti darbo teisinių pasekmių.

Tačiau darbdavys negali automatiškai konstatuoti:

„Atsisakė pūsti, vadinasi, buvo neblaivus.“

Atsisakymo priežastys turi būti įvertintos individualiai. Teisiškai skirtingos būtų situacijos, kai darbuotojas:

• apskritai atsisako bet kokios teisėtos patikros;
• atsisako lūpomis liesti bendrą antgalį;
• abejoja prietaiso metrologine patikra;
• dėl sveikatos būklės negali tinkamai atlikti iškvėpimo;
• nesutinka su rezultatu, bet prašo patikrinti kitu prietaisu arba medicinos įstaigoje.

Todėl darbuotojui nerekomenduotina tiesiog demonstratyviai atsisakyti. Saugiau raštu nurodyti konkrečias abejones ir paprašyti alternatyvios, patikimos bei higieniškos patikros.

O jeigu alkotesteris parodo klaidingai?

Alkotesterio ekrane pasirodęs skaičius nėra nenuginčijama teisinė tiesa.

VDI nurodo, kad darbuotojo neblaivumas turi būti tikrinamas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Kai nustatoma didesnė nei leidžiama alkoholio koncentracija, turi būti fiksuojama prietaiso markė, modelis, numeris, metrologinės patikros data ir galiojimas, tikrinimo laikas, rezultatas bei kitos reikšmingos aplinkybės.

Tačiau vien galiojanti metrologinė patikra dar negarantuoja, kad konkretus matavimas atliktas teisingai. Svarbu ir tai:

• ar prietaisas naudotas pagal gamintojo instrukciją;
• ar laikytasi instrukcijoje nustatyto laukimo laiko;
• ar darbuotojai buvo supažindinti su naudojimo taisyklėmis;
• ar įvertinta leistina matavimo paklaida;
• ar prietaisas tinkamai prižiūrimas;
• ar gautas rezultatas buvo pakartotinai patikrintas;
• ar darbuotojui suteikta reali galimybė rezultatą užginčyti.

Ką šiuo klausimu sako teismai?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011 išaiškino, kad darbuotojui ginčijant atleidimo teisėtumą būtent darbdavys turi pateikti pakankamus darbuotojo neblaivumą patvirtinančius įrodymus. Neblaivumas gali būti įrodinėjamas įvairiomis teisėtomis priemonėmis, tačiau jų gavimo tvarka negali prieštarauti teisės aktams, o teismas vertina įrodymų visumą. Nors nutartis priimta galiojant ankstesniam Darbo kodeksui, jos įrodinėjimo principu remiamasi ir vėlesnėse bylose.

Iliustratyvi ir kitų teismų nagrinėta civilinė byla Nr. e2-277-973/2021. Darbuotojui sieninis alkotesteris parodė 0,36, o vėliau – 0,22 promilės. Prietaisas turėjo galiojančią metrologinę patikrą. Vis dėlto teismas atmetė darbdavio reikalavimą pripažinti atleidimą teisėtu, nes darbdavys nesilaikė savo paties nustatytos procedūros, darbuotojo nenušalino, nesuteikė jam realios galimybės laiku gauti medicininius priešpriešinius įrodymus, nebuvo užfiksuota išorinių neblaivumo požymių, be to, nebuvo patikimai nustatyta, kad prietaisu naudotasi pagal instrukciją. Teismas pabrėžė, kad alkotesterio rodmuo savaime neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus. Tai pirmosios instancijos sprendimas, todėl jis nėra kasacinis precedentas, tačiau labai aiškiai parodo tinkamos procedūros reikšmę.

Darbuotojui, nesutinkančiam su rezultatu, svarbi kiekviena minutė

Reikėtų:

1. Nedelsiant raštu pažymėti, kad su rezultatu nesutinkama.
2. Paprašyti pakartotinės patikros tinkamu, metrologiškai patikrintu prietaisu ir pagal jo instrukciją.
3. Paprašyti pateikti prietaiso modelį, metrologinės patikros duomenis, matavimo paklaidą ir naudojimo instrukciją.
4. Prašyti medicininės apžiūros arba ne vėliau kaip per vieną valandą pačiam kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

VDI nurodo, kad darbuotojas, nesutinkantis su darbdavio atlikto patikrinimo rezultatu arba atsisakęs tikrintis, gali ne vėliau kaip per vieną valandą pats kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros savo lėšomis. Kai medicininę apžiūrą inicijuoja darbdavys, darbuotoją pristato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.

Ar kasdienis alkotesteris nepažeidžia BDAR?

Pats blaivumo tikrinimas nėra automatiškai BDAR pažeidimas. Tačiau darbdavio teisė patikrinti darbuotoją ir teisė kaupti jo patikrinimų istoriją nėra tas pats.

Jeigu rezultatas susiejamas su konkrečiu darbuotoju – jo vardu, kortele, darbuotojo numeriu, darbo grafiku, vaizdo kamerų įrašu ar konkrečiu tikrinimo laiku – tai yra asmens duomuo. Duomenų tvarkymas apima ne tik saugojimą, bet ir rinkimą, naudojimą, peržiūrą bei sprendimų priėmimą pagal gautą rezultatą. Todėl BDAR gali būti taikomas ir tada, kai darbdavys tvirtina, kad rezultatas „niekur neišsaugomas“, tačiau jis realiuoju laiku matomas ir susiejamas su konkrečiu darbuotoju.

Ar konkrečiu atveju alkoholio koncentracijos rodmuo laikytinas ir sveikatos duomeniu, gali priklausyti nuo duomenų tvarkymo konteksto. Vis dėlto, kai jis naudojamas darbuotojo fiziologinei būklei ir tinkamumui dirbti vertinti, darbdavys turėtų taikyti aukštesnį apsaugos standartą ir įvertinti ne tik BDAR 6 straipsnio teisinį pagrindą, bet ir, jei taikoma, BDAR 9 straipsnio išimtį, leidžiančią tvarkyti specialių kategorijų duomenis.

Darbdavys turi aiškiai nustatyti:

• kokiu tikslu duomenys renkami;
• kokiu teisiniu pagrindu;
• ar registruojami visi, ar tik teigiami rezultatai;
• kiek laiko duomenys saugomi;
• kas gali juos matyti;
• ar duomenys perduodami kitoms sistemoms ar asmenims;
• kokia tvarka ginčijamas netikslus rezultatas.

BDAR reikalauja teisėtumo, skaidrumo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, ribotos saugojimo trukmės ir konfidencialumo. Ilgalaikis visų darbuotojų kasdienių „0,00“ rodmenų kaupimas negali būti pateisinamas vien abstrakčiu argumentu, kad „gal kada nors prireiks“.

Darbuotojas taip pat turi būti iš anksto informuotas apie duomenų valdytoją, tikslą, teisinį pagrindą, gavėjus, saugojimo terminą ir savo teises.

Sutikimas pūsti ir BDAR sutikimas – ne tas pats

VDI minimas darbuotojo sutikimas naudoti techninę priemonę, kai patikra nenustatyta vidaus dokumentuose, nėra automatiškai tas pats, kas galiojantis BDAR sutikimas tvarkyti asmens ar sveikatos duomenis.

VDAI pabrėžia, kad darbo santykiuose darbuotojo sutikimu galima remtis gana retai, nes dėl darbuotojo priklausomybės nuo darbdavio gali būti sunku įrodyti, kad sutikimas buvo duotas visiškai laisva valia ir kad jo atsisakius darbuotojas nepatirtų neigiamų pasekmių.

Privatumo požiūriu problemiška būtų, jeigu:

• rezultatą matytų už darbuotojo laukiantys kolegos;
• prietaisas garsiai paskelbtų rezultatą;
• ekrane būtų rodomas darbuotojo vardas ir rodmuo;
• raudonas signalas visiems aplinkiniams atskleistų, kad darbuotojas nepraėjo patikros;
• prie visų duomenų galėtų prisijungti su personalo valdymu nesusiję asmenys;
• rezultatai būtų saugomi neribotą laiką;
• pagal vieną automatinį signalą be papildomo žmogaus atliekamo vertinimo būtų iš karto pritaikomos neigiamos pasekmės.

Ar pūsti iš trijų centimetrų atstumo higieniška?

Vien trijų centimetrų atstumas į šį klausimą neatsako.

Bendrasis reguliavimas nenustato universalios taisyklės, kad būtent trijų centimetrų atstumas visais atvejais yra higieniškas arba nehigieniškas. Reikia žinoti konkretų alkotesterio modelį ir gamintojo instrukciją.

Jeigu tai iš tiesų bekontaktis prietaisas, darbuotojų lūpos neliečia jokios bendros jo dalies, nėra naudojamas bendras kandiklis, laikomasi gamintojo nustatyto atstumo, o įrenginys valomas pagal instrukciją, vien tai, kad juo naudojasi daug žmonių, savaime dar neįrodo higienos reikalavimų pažeidimo.

Tačiau situacija būtų visiškai kitokia, jeigu:

• darbuotojai lūpomis liečia tą patį antgalį;
• ant įrenginio lieka seilių ar kitų teršalų;
• naudojamas tas pats daugkartinis kandiklis;
• nėra jokios valymo ar dezinfekavimo tvarkos;
• prietaisas naudojamas ne pagal gamintojo instrukciją.

Tokiu atveju kiltų pagrįstų klausimų, ar darbdavys tinkamai vykdo pareigą užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Jeigu gamintojas numato vienkartinius kandiklius, jie negali būti bendrai naudojami kelių darbuotojų.

Išvada:

Darbdavys gali nustatyti privalomą blaivumo tikrinimą darbdaviui priklausančiu alkotesteriu, tačiau tik esant aiškiam vidaus reglamentavimui ir laikantis teisėtumo, būtinumo, proporcingumo, patikimumo, higienos bei duomenų apsaugos reikalavimų.

Kasdienis rytinis ir vakarinis testavimas nėra savaime neteisėtas, tačiau darbdavys turi gebėti pagrįsti, kodėl tokio dažnumo kontrolė būtina būtent konkrečioje darbovietėje ir konkrečioms darbuotojų grupėms.

Vienas abejotinas alkotesterio rodmuo neturėtų automatiškai tapti nušalinimo, darbo užmokesčio praradimo ar atleidimo pagrindu. Darbuotojui turi būti suteikta reali galimybė rezultatą ginčyti ir nedelsiant gauti pakartotinį ar medicininį patikrinimą.

O kalbant apie higieną, svarbus ne įspūdis, kad prietaisas „bekontaktis“, bet konkretus jo modelis, gamintojo instrukcija, faktinis naudojimo būdas ir valymo tvarka.

Darbuotojo pareiga būti blaiviam nepanaikina jo teisės į patikimą patikrą, privatumą ir saugias darbo sąlygas. Saugos priemonė negali pati tapti nauja higienos, duomenų apsaugos ar neteisingo apkaltinimo rizika.