Atsparesni už fiziką, biologiją ir mediciną kartu sudėjus

Vieną vakarą, dar alsuojantį dienos kaitra, su bičiuliais nuvažiavome prie jūros, į Girulius. „Truputį prasivėdinti“, nes dieną „oras lenkė prie žemės“. Žmonių daug – kas po darbų nusimaudyti, kas dar tik baigė degintis, o kas, kaip ir mes, tiesiog išsmuko vakarop iš namų. 

Praėjome rodyklę, kad 30 metrų į abi puses maudytis šiame duobių ruože draudžiama. Pasidžiaugėme, nes pagaliau žmonės sąmoningi, paiso ženklų, neapkrauna tarnybų darbuotojų ir aplinkinių.

Neilgam. Vos tolėliau prisėdome, žiūrime, jauna porelė lygiai ties rodykle pasideda daiktus. Nusirengia. Vaikšto. Galiausiai lygiai ties ta rodykle įbrenda į jūrą. Viduryje duobėto ruožo šokinėja per bangas. Jūra gerokai banguota. O ir po 20 val., taigi gelbėtojai nebedirba.

Kalbamės, kas su mumis negerai, kodėl taip elgiamės. Uždraustas vaisius saldesnis? Gali greitai tapti rūgštus. Gerai, šią porelę galbūt apakino meilė ir dėl to nepamatė to ženklo. Taip, iš meilės padaroma daugybė kvailų ir neapgalvotų dalykų. Dėl meilės, sako, ir karai kyla. O kiti?

+32. Draugės sodo kaimynai – žmonės gerokai pagyvenę. Grįžę iš turgelio apie 9.30 val., dirbo lauke iki 17 val. Vakare su kitais kaimynais, kurie irgi beveik visą dieną ravėjo, pjovė žolę etc., susėdo pagrilinti. Dar ir mus pakvietė, mes tik trumpam šnektelėjom, nes jau ruošėmės „grįžti į miestą“.

Klausiu, ko taip nesaugo savęs, per tokius karščius dirba plieskiant saulei. Kaimyno kaimynas nusijuokia: „Aš visą gyvenimą taip ir nieko! Niekada kepurės nenešiojau ir nenešiosiu“. Ir priduria, kad „daržai patys nenusiravės, todėl mes netinginiaujam“. „Aha, nieko, tik greitoji pagalba mažiausiai kartą per savaitę atlekia“, – paskui pakomentavo draugė.

O kaimynas didžiuodamasis: „Turkijoje dar karščiau ir nieko. Buvo +42“. „Eik, eik nieko, – jo žmona numoja ranka. – Nežinojom, kur lįsti. Taip ir ieškojom kondicionieriaus, niekur eiti negalėjom, širdis tiesiog stojo“.

Kodėl nepripažįsta akivaizdžių dalykų? Kam tas cirkas „man nieko“? Galima pamanyti, kad kaimyno organizmas – ne toks, kaip visų. Išskirtinis, taigi jam negalioja bendros rekomendacijos, kaip elgtis atėjus karščiams. Kaip sakoma, šiek tiek juokinga, jei nebūtų graudu.

Beje, minėtas oro kondicionierius. Dar vienas vasaros fenomenas. Apie jį galima rašyti romanus. Jis vienu metu yra ir didžiausias žmonijos išradimas, ir visų ligų šaltinis. Biure visada atsiras bent vienas žmogus, kuriam per šalta, ir bent vienas, kuriam per karšta. O tada... Vieni slapta mažina temperatūrą, kiti – slapta ją didina. Laimi pirmas atėjęs į darbą. Kartais ne juokais susipyksta.

Nejuokingos ir ilgėjančios, intensyvėjančios karščio bangos, drastiška temperatūrų kaita – šiandien +32, rytoj tik +16. Tai, deja, nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti. Tik čia, kaip ir su medikų rekomendacijomis, atrodo, kad „klimatas šyla kažkur, ne pas mus“, o patarimai skirti „jiems, ne mums“.

Didžiausia problema nėra pats karštis. Problema – mūsų įsitikinimas, kad blogi dalykai nutinka „kitiems“ ir „kitur“. Perkaitęs gali būti kaimynas. Šilumos smūgį gali patirti turistas. Į duobes jūroje patenka tik žiopliai. O mes juk tik trumpam išėjome į saulę. Na tai kas, kad be kepurės. Nesvarbu, kad negeriam vandens. Juk esame atsparesni už fiziką, biologiją ir mediciną kartu sudėjus.

Karštis nėra priešas. Tik priminimas, kad žmogus nesukurtas veikti kaip amžinasis variklis, o savo sveikata ir gerove kiekvienas privalo pasirūpinti pats. Kaip ta Vasiukų sovietinio lozungo parodija: „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“.

Juokai juokais, savo saugumu ir savo sveikata pirmiausia tikrai turime rūpintis patys. Niekas kitas to už mus nepadarys.

Beje, mano karštosios savaitės atradimas – šaldytos raudonosios (o gal mėlynosios? Kaip pažiūrėsi) vynuogės be kauliukų. Puikus šerbetas, išbandykite. Nuplaukite, nusausinkite, užšaldykite ir mėgaukitės.

Mėgaukimės, kad ir kokia ta vasara būtų. O šiandien džiaukimės savo valstybe ir savimi – jos piliečiais. Ir vakare vienu balsu giedokime Tautišką giesmę kartu su viso pasaulio lietuviais. Tai dar viena unikali mūsų tautos tradicija. Didžiuokimės!