Antradienis, 2026.06.02
Reklama

Kalcis svarbus ne tik kaulams, bet ir miegui

Šaltinis: vlmedicina | 2016-03-25 00:02:17

Jau seniai žinoma kalcio reikšmė kaulams, bet naujas tyrimas įrodo, kad jis gali būti ir raktas į gerą nakties miegą, – rašo zeenews.com

© Fotolia.com

Tyrimas, publikuotas žurnale „Neuron“, atskleidžia, kad miego kokybė priklauso nuo kalcio aktyvumo neuronuose, taip pat mechanizmas, valdomas kalcio jonų, reguliuoja ir miego trukmę.

Tai padės geriau suprasti miego sutrikimų, tokių kaip insomnija (nemiga), miego apnėja (sutrikimas, kai miegant 10 ar daugiau sekundžių sustoja ir vėl atsinaujina kvėpavimas), susijusių su neurodegeneracinėmis ligomis, kilmę ir sukurti efektyvesnius gydymo būdus.

Bėgant metams miego poreikis pamažu mažėja (tiek žmonėms, tiek gyvūnams), tačiau svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė.

Miegant, panašiai kaip kompiuteris, „perkraunamas“ visas žmogaus organizmas: iš smegenų pašalinami medžiagų apykaitos produktai, atsikuria imuninė sistema, apdorojama dieną gauta informacija ir kaupiami atsiminimai.

Vis dėlto miego trukmę reguliuojantys mechanizmai nėra iki galo aiškūs.

„Nors miegas yra fiziologinis poreikis, jį valdantys mechanizmai vis dar paslaptis“, – sakė vienas iš tyrimo autorių H.Ueda iš Tokijo universiteto Japonijoje (the University of Tokyo in Japan).

Komanda, atlikusi skaičiavimus, identifikavo 7 pelių turimus genus, atsakingus už būdravimą ir miegą. Tuomet jie patikrino savo hipotezes su 21 genetiškai skirtinga pele.

7 iš 21 pelėms nustatyti miego trukmės pokyčiai.

Tyrėjai išsiaiškino, kad čia svarbiausias veiksnys yra kalcis: kalcio jonų patekimas į neuronus yra būtinas, kad pelės užmigtų, o kalcio jonų pašalinimas iš neuronų reikalingas pabudimui.

„Miegas yra vienas pagrindinių fiziologinių poreikių, būdingas daugeliui gyvūnų – pradedant vabzdžiais ir baigiant žmonėmis, bet mes vis dar tiek mažai apie jį žinome“, – komentavo Ueda.

Svarbiausia, kad dabar nustatyti genai ateityje galėtų tapti naujų vaistų taikiniais gydant psichiatrijos skyriaus pacientus, kenčiančius nuo miego sutrikimų.

Tačiau reikia nepamiršti, kad kartais kokybiškesniam miegui užtektų ir visai nedaug – laikytis elementarios miego higienos. Mayoclinic.org primena 7 paprastus žingsnius:

  1. Laikykitės režimo: kiekvieną dieną, net savaitgaliais, eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Jei atsigulę neužmiegate per 15 min. — atsikelkite ir užsiimkite atpalaiduojančia veikla ir grįžkite į lovą, kai jausitės pavargę.
  2. Atkreipkite dėmesį į mitybą: neikite miegoti persivalgę ar tuščiu skrandžiu. Nikotinas, kofeinas padidina budrumą, o alkoholis sukelia mieguistumą, bet pablogina miego kokybę.
  3. Susikurkite ritualus: kiekvieną vakarą prieš miegą atlikite tuos pačius veiksmus (pavyzdžiui, paskaitykite knygą) — taip organizmas žinos, kad reikia ruoštis miegui.
  4. Susikurkite tinkamą atmosferą: miegamajame turėtų būti vėsu, tylu, tamsu.
  5. Venkite ilgai miegoti dieną, nes tai pablogins nakties miego kokybę.
  6. Būkite fiziškai aktyvūs: reguliari fizinė veikla pagerina miego kokybę — padeda užmigti greičiau ir miegoti giliau.
  7. Stenkitės suvaldyti stresą: rūpesčiai dažnai neleidžia užmigti, todėl svarbu atrasti metodą, kuris padėtų nusiraminti — susidarykite dienotvarkę, nedirbkite be pertraukėlių, ir nepamirškite, kad vienas geriausių kovos su stresu būdų yra humoras.
Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: nemiga, Kalcis, kalcis
Kategorijos: Miego sutrikimai
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pavasarinė sloga: 30 minučių ir aišku, ar tai alergija
Klausimas.Pastebėjau, kad pastaraisiais metais mano vaikui (beveik 6 m.) pavasarį padažnėja sloga (užgulusi nosis). Ar t...
Tarp „Sidabrinės gervės“ nominantų – filmas apie  teismo medicinos darbuotoją
Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ šiemet pristatytas dokumentinis filmas „Amorfof...
Vaikai dažnai suserga dėl psichologinių priežasčių
Vaikų ligų gydytoja, doc. m. dr. Indrė Plėštytė sako, kad vaikai kartais suserga visai ne dėl virusų ar bakterijų kaltės...
Pupelės, kraujospūdis ir širdis. Kaip tai susiję?
Pasak naujausios apžvalgos, kuri sujungė 12 mokslinių tyrimų, daugiau ankštinių (pupelių, lęšių, avinžirnių) ir sojų pro...
Slaugytoja: „Traumos žmones lydi ištisus metus“
Dažnai manoma, kad, pasibaigus žiemai ir nutirpus sniegui, medikams sumažėja darbo. Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų