„Indijos gyventojai Lietuvoje būtų laimingi“(1)
„Būdamas Lietuvoje aš visame kame jaučiu Dievą. Nes gamta yra Dievas, o gamta čia nuostabi“, - sako pirmą kartą į Lietuvą Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro kvietimu dalytis patirtimi atkeliavęs Ajurvedos centro „Sada Anandam“ Niu Delyje (Indija) vadovas Sohanveer Singh. Pakalbinome jį.
Kuo ypatingas jūsų vadovaujamas Ajurvedos centras?
Mūsų veiklos esmę sudaro Ajurvedos, pančakarmos taikymas bei tarnystė. Veikia ašramas (hinduistinis vienuolynas – Aut. past.), kuriame auklėjami ir mokomi 40 našlaičių vaikų nuo ketverių iki aštuoniolikos metų, gyvena šventieji. Tarp šių vaikų yra tokių, kurie laimi aukso medalius įvairiuose nacionaliniuose jogos konkursuose, taigi jų yra išties talentingų. Kartkartėmis organizuojame stovyklas neturtingiems žmonėms, siūlome įvairias jogos programas įmonėms, mokykloms, vaikams. Savo centre mes taikome penkias gydymo programas.
Kokie žmonės atvyksta į jūsų centrą?
Vieni tiesiog ieško poilsio ir atsipalaidavimo, kitus atgena stresas, kūno skausmai, labai dažnai – kaklo, nugaros, taip pat virškinimo problemos. Bet dažniausiai žmonės skundžiasi stresu, nuovargiu. Ir visur tai pastebiu, tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, tiek Indijoje. Jie gal net nesuvokia, kad bloga savijauta yra sąlygota streso, bet žmonės vis bėga, bėga, bėga...
O jūs ar bėgate, skubate, ar stresas jums svetimas?
Žinoma, ir aš bėgu. Bet aš visiškai nestresuoju.
Kaip jums tai pavyksta?
Nes aš gerai žinau, kaip stresą pašalinti. Kuo? Mantrų kalbėjimu, joga, pranajama, tarnavimu kitiems. Taigi visi tą nelemtą stresą galime pašalinti.
Visi tarsi žinome apie šias priemones, bet tiesiog nesinaudojame jomis. Kodėl?
Žinoma, žmonės gali žinoti, pavyzdžiui, apie jogą, ir daugiau nei aš, bet nebūtinai tai daro, štai kas svarbiausia – veikti. O veikti žmonės nenori.
Na, Indijoje, tarkime, žmonėms tokios praktikos tiesiog savaime suprantamos?..
Tiesa, nes tai mūsų genuose, kultūroje. Kai buvau mažas, tėvai man sakė: „Apsidairyk, pajausk, Dievas yra visur, viskas Jo sukurta – džiaugsmas, liūdesys... Jei visuomet tai atminsi, galvosi apie Dievą, kalbėsi mantras, duosi išmaldos – būsi laimingas, nes mums duotas gyvenimas yra skirtas ne tik mums, bet ir kitiems, turi rūpintis savo karma...
Kokia yra Ajurvedos esmė?
Ajurveda – tai mokslas, kaip būti sveikam. Mes negalime gyventi be šių žinių. Mūsų maistas – daržovės, prieskoniai, vaisiai – jie „ajurvediniai“, negalėtume mes be jų gyventi. Šis stalas, už kurio sėdime, pavyzdžiui, irgi „ajurvedinis“, jis kažkada medžiu buvo. Visa gamta – taip pat Ajurveda. Gamtoje yra daugybė augalų, kurie savyje turi didžiules gydymo galias, bet ne visi apie tai žino. Pavyzdžiui, visi žinome, kokias puikias savybes turi bazilikas. Jis galingas, gali gydyti ligas. Yra ir daugybė kitų augalų, galinčių gydyti. Yra toks indų epas „Ramayana“. Viename iš jo epizodų Dievas Rama kaunasi su blogio demonu Ravana. Šis nužudo mylimą Ramos brolį Lakšmaną. Jam prikelti reikalinga stebuklinga žolė, auganti kalnuose, o ją atpažinti galima pagal skleidžiamą šviesą. Tačiau Ramos pasiuntinys Hanumanas, galingas vieno iš dievų sūnus, nuvykęs į kalnus žolės pastebėjo, jog iš jo sklinda daugybė šviesų, todėl tiesiog paėmė kalną ir atnešė jį į įvykio vietą. Lakšmanai prikelti buvo panaudota stebuklinga Sandžibani žolė. Taigi yra daugybė augalų, kurių galių ir mes (kaip tas Hanumanas), tiesiog nežinome.
Kitas dalykas, jei žmogus vartotų maistą tinkamai, tinkamais kiekiais, laikydamasis laiko režimo – būtų sveikas. Tai irgi Ajurveda.
Ajurveda skirstoma į mediciną ir pančakarmą. Pančakarma yra skirta organizmo detoksikacijai – išvalymui. Ji susideda iš trijų pagrindinių dalių: purvakarmą (pasiruošimą – virškinimą, masažo terapiją, kompresus), pančakarmą (pagrindinę terapiją, paremtą vėmimu, žarnyno valymu, klizma, gydymu per nosį, kraujo nuleidimu), bei paščatakarmą (veikla po gydymo – dieta ir kitų taisyklių laikymasis).
Kokia to prasmė? Jei mūsų kūnas švarus – jis sveikas, o jei sveikas kūnas, sveika ir mūsų siela. Turėdamas sveiką kūną ir sielą gali dirbti, gali tarnauti kitiems – savo šeimai, vaikams, šaliai, visuomenei. O jei esi ligotas, pats esi reikalingas pagalbos iš kitų.
Na, o Ajurvedą, kaip mediciną, galima prilyginti stebuklui. Pavyzdžiui, mano tėvas puikiai žino, kaip akimirksniu išgydyti žmogų, kuriam įgėlė gyvatė arba skorpionas. Tai tikrai panašu į stebuklą, nes, be tinkamo vaisto, tiesiog iškart gali mirti.
O kaip Ajurveda pagelbėtų esant labai stipriems sužeidimams, tarkime per autoavariją susilaužius kaulus, netekus galūnių ar susirgus sunkia liga?
Ajurvedoje yra labai daug priemonių malšinti įvairios kilmės skausmą – nervų, skirtingų organų. Pavyzdžiui, su aliejumi pakepintas baklažanas, užbarsčius truputį druskos ir ciberžolės, per gerą pusvalandį gali padėti visiškai atsikratyti skausmo po kaulo lūžio. O, pavyzdžiui, mėta – puiki priemonė diabetikams.
Ar pavyktų, Jūsų manymu, Vakarų mediciną priartinti prie indiškosios Ajurvedos?
Čia kaip su orais. Kartais mums reikia storų drabužių, nes šalta, norime prisidengti, o kartais rengiamės lengvais, nes yra karšta. Tad jei rimtai susirgsi, greičiausiai eisi pas gydytoją terapeutą. Pavyzdžiui, galūnės neteksi, būsi sužeistas – vyksi į ligoninės priimamąjį. Bet jei mes kasdienybėje naudotumės Ajurvedos žiniomis drauge su joga, mantromis, to pakaktų, kad visuomet būtume sveiki. Ypač tokioms dažnoms problemoms kaip kaklo skausmai, pavyzdžiui, tikrai galima padėti pratimais, ajurvediniais preparatais. Arba prastas virškinimas irgi jogos pratimais su tam tikrais ajurvediniais vaistais gali būti greitai pagydomas. Taip pat norint įveikti stresą nėra reikalo eiti pas mediką, nes gali padėti meditacija, joga. O širdies smūgį ar insultą gydys medikas specialistas. Tačiau Ajurveda gali išgydyti netgi kai kurias vėžio formas.
Aš pats manau, kad medicinų priešprieša nėra reikalinga. Viską sukūrė Dievas, ir mums reikia visko, visokios medicinos, visko, kas yra skirta žmogui. Juk turime kojas, bet ne viską jomis galime pasiekti, tai važiuojame autobusu ar skrendame lėktuvu. Taigi viskas yra reikalinga.
Ar jums svarbi jūsų šeima, tėvai?
Mano šeima nėra man svarbi. Todėl kad visas pasaulis yra mano šeima. Mes turime mylėti visus, visiems esame reikalingi. Turime visiems tarnauti. Ne tik žmonėms, o ir gamtai. Nuo gyvūnų, kuriuos žmogus kartais maitina, mes skiriamės tuo, kad Dievas davė mums protą, karmą. Kodėl reikėtų tiktai savo šeima rūpintis? Žinoma, mes turime pareigų jiems, bet negalime tik jiems gyventi.
Kokie jums pasirodė mūsų žmonės?
Palyginti su ukrainiečiais, čia žmonės yra atsipalaidavę, nes Ukrainoje, atrodo, žmonės mažai žino apie sveikatą, protą, karmą, bet jie žino, kaip linksmintis, svaigintis. Aš ne kartą pagalvojau, kad Indijos gyventojai Lietuvoje būtų laimingi, čia gautų tiek energijos... Jei žmogus jaučiasi vienas, ramybės neduoda kokie nors klausimai, atsakymą galima rasti per gamtą – žaliuojančius medžius, kalnus, jūrą, nes ten yra Dievas. Ir jei esi švarus, grynas viduje, gali tiesiogiai su Dievu bendrauti, gauti tikrai gerą atsakymą. Aš tikiu, kad viskas nutinka pagal Dievo planą, kuris tiksliai mūsų įvykdomas.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Evelina Kaminskaitė
Susiję straipsniai
