Pornografija veržiasi į vaikų pasaulį

Kol suaugusieji ginčijasi dėl lytinio švietimo būtinybės mokyklose, vaikai kasdien susiduria su turiniu, formuojančiu jų supratimą apie žmogaus kūną, santykius ir intymumą. Europos Komisijos duomenimis, kas trečias vaikas internete susiduria su pornografiniu turiniu. Lietuvoje vaikai pirmą kartą pornografinio turinio medžiagą pamato būdami vidutiniškai vienuolikos metų, tačiau specialistams nerimą kelia tai, jog amžius dar ankstyvėja ir su žalinga informacija susiduria vos mokyklinio amžiaus sulaukę pradinukai.

Namų sienos neapsaugo

Daugelis tėvų įsivaizduoja, kad vaikai, namuose žaidžiantys kompiuterinius žaidimus ar žiūrintys animacinius filmus „YouTube“ platformoje, yra saugūs. Tačiau realybėje netinkamas turinys mažuosius užklumpa ten, kur tėvai tikisi mažiausiai: edukacinėse svetainėse, žaidimų platformose ar kitose interaktyviose programėlėse.

„Ir praktika, ir tyrimai rodo, kad pornografinis turinys pasiekia vaikus masiškai ir dažniausiai dėl netyčinio susidūrimo, o ne dėl sąmoningo jų pasirinkimo. Europos Komisijos duomenimis, vienas iš trijų vaikų internete susiduria su seksualiniu ar pornografiniu turiniu“, – pasakoja Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Audronė Bedorf atkreipia dėmesį, kad problema – sisteminė: „Akivaizdu, kad įvairaus amžiaus vaikai įvairiais tikslais vis daugiau laiko praleidžia internete, neretai neprižiūrimi, aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, o nemaža jų dalis nesiekia nustatyto minimalaus amžiaus.“

Anot specialisčių, socialiniuose tinkluose taikomi algoritmai, sukurti kuo ilgiau išlaikyti vartotojų dėmesį, didina tikimybę vaikams susidurti su turiniu, kuriam jie nėra pasiruošę nei emociškai, nei psichologiškai.

Ilgalaikės pasekmės vaiko raidai

Pašnekovės įspėja, kad pornografinio turinio poveikis vaikų psichologinei raidai gali būti ilgalaikis.

„Pornografija gali sukelti ilgalaikių fizinių ir psichologinių problemų, turėti kitų neigiamų pasekmių vaiko sveikatai, daryti poveikį jo požiūriui į tai, kas yra sveiki santykiai, formuoti nerealistišką ir nesveiką požiūrį į intymius santykius, turėti įtakos neigiamiems jo elgesio pokyčiams“, – teigia Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Audronė Bedorf.

Jai antrina ir R. Gaudinskaitė: „Pornografija ypač stipriai veikia paauglių, dar tik formuojančių savo tapatybę, požiūrį į seksualumą, tarpusavio santykius. Tai gali iškreipti realybės suvokimą, skatinti ankstyvą seksualinį elgesį, lemti iškreiptą požiūrį į intymumą, į sutikimą, kelti priklausomybės nuo šio turinio pavojų.“

„Pavojinga, kai paauglys neturi su kuo pasikalbėti apie tai, – tęsia specialistė. – Psichologiškai tai siejama su padidėjusiu nerimu, vienišumu, depresinėmis nuotaikomis, ypač jei pornografijos žiūrėjimas tampa įrankiu reguliuoti emocijas.“

Nors pornografija žalinga visiems vaikams, specialistai pastebi tam tikrus skirtumus tarp berniukų ir mergaičių patirčių. „Berniukai dažniau ieško sąmoningai, tikslingai, o mergaitės dažniau susiduria netyčia. Dažniau berniukams yra didesnė rizika išsiugdyti priklausomybę, formuoti nerealistiškus elgesio lūkesčius, mergaitėms – dažniau patirti nerimą, iškreiptą kūno įvaizdžio suvokimą ar spaudimą atitikti nerealistiškus „standartus“,“ – dėsto R. Gaudinskaitė.

Visgi specialistė pabrėžia, kad poveikis lyties nepaiso – tiek berniukai, tiek mergaitės – nesvarbu, ar slapta ieškantys atsakymų, ar užklupti netyčia, yra tos pačios sistemos aukos.

Amžius ankstyvėja

„Vidutinis amžius, kai vaikai pirmą kartą susiduria su pornografija, šiuo metu yra apie 11 metų – taip praneša dauguma Europos šalių. Tačiau vis dažniau fiksuojamas 8-9 metų amžius. Tai susiję su išaugusiu visuotiniu išmaniųjų įrenginių prieinamumu ir tuo, kad vaikai vis anksčiau gauna išmaniuosius ir naršo internete be suaugusiųjų priežiūros“, – pastebi R. Gaudinskaitė.

Skaitmeninės etikos centro užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, net 70 proc. Lietuvos tėvų mano, jog tinkamas amžius įteikti vaikui išmanųjį įrenginį yra iki 10 metų.

Anot pašnekovės, jei prieš dešimtmetį pirmasis susidūrimas su netinkamu turiniu vidutiniškai įvykdavo 13-14 metų, dabar tai nutinka vaikams vos pasiekus mokyklinį amžių.

Teisinė sistema veikia tik iš dalies

Nors Lietuvos teisinė bazė pornografijos klausimu atrodo rimta – pornografija šalyje uždrausta, už jos platinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau skaitmeninis amžius kelia iššūkių, kurių įstatymai nespėja vytis.

„Lietuvoje pornografija yra uždrausta, už atitinkamas veikas yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pornografinio turinio sąvokos Baudžiamasis kodeksas nepateikia. Visuomenės informavimo įstatyme pornografinio pobūdžio informacija apibrėžiama kaip informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai“, – vardija A. Bedorf.

„Lietuvoje egzistuojančios teisinės priemonės formaliai veikia, tačiau realybėje – nebeatitinka skaitmeninės aplinkos dinamikos. Be to, didžioji dalis turinio pasiekiama per tarptautines platformas, kurios neveikia pagal Lietuvos įstatymus“, – situaciją nušviečia R .Gaudinskaitė.

Svarbus suaugusiųjų vaidmuo

Paradoksalu, kad tėvai, kurie atidžiai stebi, ką jų vaikai valgo ar su kuo draugauja mokykloje, visiškai nekreipia dėmesio į tai, ką jie veikia internete.

„Pagrindinė klaida yra nekalbėjimas, temos vengimas. Daug tėvų tiesiog netiki, kad jų vaikas jau gali susidurti su tokiu turiniu. Kartais pokalbis ir įvyksta, bet pernelyg vėlai: tėvai laukia to „tinkamo amžiaus“, o vaikas su tokio pobūdžio turiniu jau būna seniai susidūręs“, – pasakoja R.Gaudinskaitė.

„Tėvams bijant ar gėdijantis šios temos, vaikai atsakymų ieškos internete. O ten niekada nepavargstantys skaitmeniniai „patarėjai“ per kelias sekundes duos atsakymus į bet kokius klausimus… Tik kažin, ar visada jų patarimai patiks mums, suaugusiems“, – įspėja Skaitmeninės etikos centro ekspertė.

Technologijų demonizavimas, anot pašnekovės, nepadėtų vaikui saugiau naudotis skaitmenine aplinka – greičiau atitolintų vaiką nuo tėvų. Tačiau suaugusiųjų vaidmuo formuojant vaikų santykį su internetu lieka esminis. Tai suprasdami, specialistai imasi konkrečių veiksmų.

„Dirbame keliomis kryptimis – rengiame edukacines programas tėvams, mokytojams ir vaikams apie saugų, etišką ir atsakingą elgesį internete, probleminį interneto naudojimą, kritinį mąstymą, kalbame apie jautrias temas, įskaitant patyčių, sekstingo, pornografijos poveikį, teikiame konsultacijas mokyklų bendruomenėms ir institucijoms“, – pasakoja R. Gaudinskaitė.

Viena reikšmingiausių iniciatyvų – „Iš telefonų – į mokyklą“, raginanti nacionaliniu mastu priimti sprendimą drausti asmeninius išmaniuosius įrenginius ugdymo proceso metu.

„Iniciatyva prisidėtų prie vaikų apsaugos didinimo dar ir dėl to, kad dalis mokyklų savo vidiniame interneto tinkle nenaudoja turinio filtrų – todėl tampa itin lengva pasiekti pornografinį, seksualizuotą turinį ar juo dalintis“, – aiškina R. Gaudinskaitė.

Ką daryti susidūrus su problema?

„Svarbu, kad vaikas žinotų ir išdrįstų kreiptis pagalbos į suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki. Jeigu tai vaikui per sunku – į draugą arba ieškotų kitų sprendimų“, – pataria R. Gaudinskaitė.

Lietuvoje veikia kelios pagalbos linijos: vaikai gali paskambinti į „Vaikų liniją“ tel. 116 111 arba „Vaiko teisių liniją“ tel. 8 800 10800. Informacinę bei emocinę pagalbą tėvai gali gauti paskambinę į „Tėvų liniją“ tel. 8 800 90012.

„Svarbu, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji pastebėję netinkamo turinio informaciją internete praneštų interneto karštajai linijai. Tai galima padaryti ir anonimiškai užpildant anketą interneto svetainėje www.svarusinternetas.lt“, – ragina A.Bedorf.