Šeštadienis, 2024.04.13
Reklama

Rytų medicinos pradmenys. Ajurveda apie mitybą (2)

vlmedicina.lt | 2015-01-21 14:13:17

Kodėl Ajurveda tokią didelę reikšmę skiria maisto skoniams? Kas atsitinka, jei kokio nors skonio žmogus su maistu negauna? Kodėl kai kurie netoleruoja pieno? Kokiu metų periodu valyti ir stiprinti įvairias sistemas? Kuo reikšmingas imbieras bei bazilikas? Ką vartoti peršalus? Atsakymai į šiuos ir kitus populiarius klausimus - Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovės humanitarinių mokslų daktarės Aletos Chomičenkienės knygoje „Rytų medicinos pradmenys arba Kelias be pabaigos“. Knygą išleido Klaipėdos universiteto leidykla. Skaitykite ištrauką.

Aleta Chomičenkienė
Aleta Chomičenkienė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Dauguma Vakarų pasaulio knygų, skirtų Ajurvedai, pristato ją kaip tam tikrą kompleksą priemonių, kurių paskirtis – gydyti grubųjį kūną. Daugelis žmonių susidarė nuomonę, kad svarbiausia Ajurvedoje – tai kūno valymo procedūros, atjaunėjimo būdai ir teisinga mityba. Bet iš tikrųjų tai tik pirmutinės pakopos, kurios padeda žmogui bent kiek apvalyti savo sąmonę, tokiu būdu ruošdamos jį dvasiniam gyvenimui. Tokiu būdu, patirdami dvasinę laimę, mes automatiškai gauname ir gerą sveikatą.<...>

Pagal Ajurvedą, norint būti sveikam, reikia laikytis tinkamos dietos ir išsiugdyti kasdieninius tvirtus bei sveikus įpročius. Taip pat svarbu atlikinėti tradicinius jogų fizinius ir kvėpavimo pratimus. Maistas turi būti parenkamas pagal individualią konstituciją. Tik pažindamas savo konstituciją ir siedamas jos savybes su įvairaus maisto savybėmis, žmogus galės pasirinkti atitinkamą dietą. Būtina atkreipti dėmesį į maisto skonį (saldus, rūgštus, sūrus, aštrus, aitrus ar kartus), į tai, sunkus ar lengvas maistas, ar jis organizme kuria šaltį, ar šilumą, ar jis riebalingas, skystas ar kietas.

Šeši maisto skoniai Ajurvedoje:

1. Saldus skonis pagal Ajurvedą, gaunamas iš žemės ir vandens junginio. Skonio savybės: šaltas ir tirštas. Psichofiziologinė savybė – maitina kūną ir protą. Saldus skonis skatina augimą, slopina alkį ir troškulį.

2. Kartus skonis susideda iš oro ir erdvės. Jo fizinės savybės: šaltas, lengvas, sausas. Jis turi valantį poveikį. Mažina seksualinį susijaudinimą. Atstato iškreiptą skonio receptorių.

3. Aitrus skonis susideda iš žemės ir oro, jis yra šaltas, lengvas ir sausas. Turi valantį poveikį, padeda užgydyti pažeistus audinius.

Rytų medicinos pradmenys
Redakcijos archyvo nuotr.

4. Sūrus skonis yra iš žemės ir ugnies. Jis karštas ir tirštas. Sugeria vandenį, naikina kvapus, valo, didina apetitą, sėklos formavimąsi, sulaiko vėjo perteklių.

5. Rūgštus skonis susideda iš vandens ir ugnies. Jis yra karštas ir tirštas. Padeda apykaitos procesams, įvairių išskyrų išmetimui, stabdo sėklos formavimąsi.

6. Aštrus susideda iš oro ir ugnies, turi karštumo, aštrumo ir sausumo savybių. Valo nuo toksinų, šalina gleives, mažina riebių audinių augimą, gerina apetitą.

Negaunant kurio nors vieno skonio, sugenda nuotaika, suglemba kūnas, apsiblausia protas. Disharmonija pakerta psichinę ir fizinę veiklą, žmogų apima depresija, nerimas, silpnėja jo imunitetas. Todėl Ajurvedoje vartojami prieskoniai profilaktiškai ir gydymo tikslais. Pasirenkant dietą taip pat reikia atsižvelgti ir į metų laiką. Valgį turi reguliuoti virškinimo ugnies būklė. Nereikėtų valgyti, kai jaučiamas troškulys, ir gerti, kai jaučiamas alkis. Jeigu jaučiamas alkis, tai reiškia, kad virškinimo ugnis veikia, ir jei tuo metu bus geriami skysčiai, jie ištirpins virškinimo fermentus ir virškinimo ugnis mažės.

Maistas – tai kūno, proto ir sąmonės penas. Valgant reikia sėdėti tiesiai ir vengti pašalinių dalykų, tokių kaip televizoriaus žiūrėjimas, pokalbiai ar skaitymas. Kramtyti reikia su meile ir džiaugsmu, kad išryškėtų maisto skonis. Nederėtų valgyti supykus, nuliūdus, nes blogos emocijos trukdo maisto pasisavinimą, organizme „nusėda“ daugiau toksinų. Svarbu, kokios nuotaikos žmogus gamina maistą. Su meile pagamintas maistas yra skanesnis ir sotesnis. Maisto pasisavinimui pagerinti prieš valgį pravartu pakramtyti imbiero šaknies su citrinos griežinėliu arba gvazdikėlį. Tai padės ir apsunkus po valgio, kai per daug suvalgyta. Nevalgykite saulei dar nepatekėjus ar jau nusileidus (gerti galima).

Egzistuoja gyvas ir negyvas maistas. Jei maiste yra subtilios energijos, kuri vadinama prana, jis yra gyvas ir sveikatinantis kūną. Tai uogos, vaisiai, daržovės, riešutai, ankštinės bei grūdinės kultūros, medus, lydytas sviestas (ghi), augalinis aliejus. Labai naudingi ir natūralūs pieno produktai, o tie, kurie pagaminti iš pieno miltelių arba „normalizuoti“ – pavojingi.

Visi kiti produktai yra laikomi mirusiais, t. y. iš jų neįmanoma išgauti pranos arba tam, kad organizmas juos pasisavintų, išnaudojama sava prana. Tai mėsa, žuvis, kiaušiniai, grybai, konservuoti produktai, šaldyti vaisiai bei daržovės (šaldytos bruknės, mėlynės, spanguolės praną išsaugo).

Pagamintą maistą reikia suvalgyti ne vėliau kaip per keturias valandas nuo pagaminimo, nes šviežias maistas lengviau įsisavinamas, geriau virškinamas.

Pieno negalima gerti dieną, nenusileidus saulei – jis nebus įsisavinamas. Tie, kurių organizmas nevirškina pieno, jį vartoja arba netinkamu laiku, arba pagamintą iš pieno miltelių. Pienas – tai maistas, jis geriamas vienas. Jei su pienu bus valgomas kitas produktas – sutriks medžiagų apykaita, kaupsis šlakai, bus vidurių užkietėjimas.

Reikia žinoti, kad geriausia valgyti du kartus per dieną. Vaisius bei daržoves, jei esi labai išalkęs, galima valgyti bet kuriuo metu. Vakare gerai valgyti agurkus, žalumynus, bet jokiu būdu ne grūdinius ar ankštinius.

Nevalgykite ryte, kol žarnynas neišsituštino. Galima gerti šviežiai spaustas sultis, geriausiai – greipfrutų, vandenį. <...>

Būtina žinoti, kokiu metų periodu valyti ir stiprinti įvairias sistemas. Pavyzdžiui, yra laikas, kai atsipalaiduoja kepenys. Tai rudens pradžia, kai ima gelsti ir kristi lapai. Tada visa augalo jėga kaupiasi kamiene. Mūsų kūne taip pat vyksta pokyčiai – labai pažeidžiamos kepenys, bet stiprus stuburas, sąnariai. Šiuo metu naudingi gimnastikos pratimai. Šiuo metu jokiu būdu negalima valyti kepenų, jas reikia stiprinti.

Žiemą susilpnėja oda, kraujas, širdies bei kraujagyslių sistema. Užsiveria odos poros, kraujas cirkuliuoja paviršiumi, širdis patiria didesnį krūvį. Todėl šiuo metu būtina aktyvizuoti toksinų šalinimą iš inkstų. Naudinga gerti bruknių ar spanguolių morsą su medum.

Žiemą odą palanku tepti lydytu sviestu (ghi). Jis gerai atgaivina odą, padeda jai neišsausėti, gerina kraujo apytaką.

Pavasarį, kai atgyja gamta, laikas valyti kepenis, kuriuose kaupiasi apie 70 proc. toksinų. Tam tiks tulžį varantys augalai.

Vasarą stiprinkime kraują, odą, širdies ir kraujagyslių sistemą. Palanku maudytis, degintis, bet tik tinkamu tam laiku.

Net Vakarų medicina pripažįsta, kad kava – labai kenksmingas gėrimas. Ji susilpnina inkstus, antinksčius, kepenis, nervų sistemą.

Negerai ir juodoji arbata, geriau gerti žaliąją. Jei sergate cukriniu diabetu, galima ją gerti šaltą – nakčiai užpilti šaltu vandeniu. Tada nesuyra medžiaga, mažinanti cukraus kiekį kraujuje. Žalioji arbata nukreipia energiją žemyn. Ši energija maitina inkstus, dėl to ją naudinga gerti žmonėms, kurie linkę sirgti hipertonija. Be to, joje yra stiprių antioksidantų, kurie saugo endotelį nuo aterosklerozės.

Imbieras ir bazilikas – patys populiariausi ir universaliausi augalai. Pagal Ajurvedą bazilikas laikomas vienu švenčiausių augalų. Jis stiprina imuninę sistemą, mažina temperatūrą, skatina prakaitavimą, padeda pasišalinti gleivėms, sergant sloga ir plaučių ligomis, teikia energetinę apsaugą. Veikiant saulės energijai, bazilikas išskiria ozoną, todėl jį reikėtų auginti namuose. Imbieras, veiksmingai gydantis peršalimo ligas ir turintis priešuždegiminių savybių, stiprina imunitetą, tonizuoja organizmą, didina darbingumą ir atsparumą stresui, grąžina jėgas, esant psichofiziniam nuovargiui, normalizuoja kraujospūdį. Pasta, pagaminta iš arbatinio šaukštelio imbiero miltelių ir truputėlio vandens, puikiai slopina galvos, sąnarių skausmus.

Ajurveda – labai praktiškas mokymas ir jo patarimai, siūlantys šiek tiek sunegalavus naudotis paprastomis priemonėmis, vartoti įprastas mūsų virtuvei žoles, yra aiškūs ir veiksmingi. Peršalus siūloma skalauti gerklę 4 skonių skysčiu: saldaus, sūraus, kartaus ir rūgštaus. Reikia sumaišyti ketvirtadalį šaukštelio druskos, pusę arbatinio šaukštelio medaus, vieną arbatinį šaukštelį citrinos sulčių ir žiupsnelį čili pipirų. Skalauti gerklę reikia keletą kartų per dieną.

Labai didelis dėmesys Ajurvedoje skiriamas to žmogaus, kuris gamina maistą, švarai (prieš gamindami maistą turime išsimaudyti, apsirengti švariais rūbais, ta vieta, kur gaminame maistą, turėtų būti gerai išvalyta). Ne mažiau svarbu, kokios nuotaikos yra virėjas, nes gaminamas maistas tarsi „nuskanuoja“ jo nuotaiką. Prieskonius ir druską rekomenduojama dėti ne pirštais, o šaukšteliu, gaminamo maisto negalima ragauti. Stalas, prie kurio valgome, turėtų būti gražiai serviruotas.

Beje, dušą ajurveda rekomenduoja dukart per dieną, nes ryte kartu su prakaitu nuplaunami toksinai, vakare – per dieną prisirinktas energoinformacinis purvas. Ajurveda nepalaiko teorijos, kad reikia apsipilti lediniu vandeniu. Geriau – karštu, nes jis viską nuplauna. Nerekomenduojama naudotis muilu.

Tarp visų kūne cirkuliuojančių energijų svarbiausia yra meilė. Jei mylėsime žemę, savo šalį, augalus, gyvūnus ir žmones, suvoksime, kad pasaulis nėra priešiškas.

Žmogus, kuris nori būti sveikas, turi prisiminti du dalykus – nesiprogramuoti priešlaikinei mirčiai ir ligoms. Jei jis galvos, kad gyvens 70 metų, – gyvens dar mažiau. Niekada nesakykite, kad esate senas.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Suvaldyti kokliušą gali skiepai bei kosėjimo ir čiaudėjimo higiena
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atve...
Santaros klinikų bendruomenė gedi dėl ligos netekusi doc. dr. Editos Kazėnaitės
„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesio...
Pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta sudėtinga procedūra po kepenų transplantacijos
Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir g...
Vaistų nuo skausmo vartojimo klaidos ir galimas šalutinis poveikis
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia univers...
Lošimų priklausomybė: kaip atpažinti, spręsti ir išlipti iš duobės?
Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklaus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų