Dvasios mokytojas mokė gyventi sveikai
Kretingoje ir Klaipėdoje viešėjo guru - dvasios mokytojas - iš Indijos Sohan Veer Singh. Lietuvoje jis lankėsi trečią kartą. Tai žmogus, visa širdimi atsidavęs Indijai, jos kultūrai, papročiams ir gyvenimo būdui. Pajūrio miestuose Sohanas mokė gyventi sveikai, taip, kaip rekomenduoja ajurveda.
Sohanas akcentavo, kad žmogus privalo būti sveikas savo kūnu, - tai yra pirmoji ir pagrindinė laimės rūšis. Jei kūnas ligotas, nesvarbu, kiek turėsi turto, koks nuostabus bus tavo sutuoktinis ir vaikai, tu negalėsi visu tuo mėgautis, būsi nelaimingas.
Antroji sveikata – tai proto ir mąstymo sveikata. Vakarietiškas gyvenimo būdas labai skiriasi nuo indiškojo tuo, kad žmonės be galo užsiėmę, visur skuba, yra nedėmesingi savo artimiesiems. Greitas tempas užvaldo ne tik visas veiklos sritis, bet ir mintis. Žmonės ne tik nebepajėgia atsipalaiduoti ramybės akimirką, bet nebegali užmigti, nes galvoje - begalė minčių, emocijų. Žmonės po pokalbio su Sohanu būdavo nustebinti jo vidinės ramybės ir pasitikėjimo. Jie pasakodavo, kad šio žmogaus žvilgsnis, ramūs žodžiai, šilti prisilietimai neapsakomai nuramindavo, grąžindavo viltį, tikėjimą, atpalaiduodavo. Kur to paslaptis? Ramus nesiblaškantis protas. Šimtus kartų jam vertėjaujant teko ištarti frazę, kurią jis sakydavo ramiai ir šypsodamasis: „Kodėl tavo galvoje tiek daug minčių, tiek daug emocijų?“ Pašnekovai nuleidę akis atsakydavo: „Aš žinau, bet negaliu sustabdyti minčių. Ką man daryti?“.
Vienoje firmoje Sohanas buvo pakviestas papasakoti apie ajurvedą. Jam buvo skirta kalbėti tik valandą. Jis rimtai paklausė, kaip galima per valandą pristatyti ajurvedą, apie kurią būtų galima kalbėti ištisą amžinybę?
Tai, ką jis padarė, mane labai nustebino. Žmonės susirinko tiesiai iš biurų, jų galvos prikimštos įvairių rūpesčių, jie atėjo nusiteikę oficialiai, mandagiai šypsojosi. Visa tai taip toli nuo ajurvedinio gyvenimo būdo. Sohanas, negaišdamas laiko, privertė tuos žmones kvėpuoti kapalabhati kvėpavimu, kuris iš pradžių biurų darbuotojams atrodė labai juokingas. Tai natūralu, nes kostiumuotas vakarietiškas žmogus negali būti natūralus ir paprastas, jis negali užmerkti akių, nes jam juk reikia viską kontroliuoti, o čia reikalaujama užsimerkti, kvėpuoti ir sutraukinėti pilvą... Bet guru buvo reiklus. Jis vertė žmones nenustoti kvėpuoti. Pamažu juoko mažėjo ir žmonių būsena pasikeitė. Buvo sunku tuo patikėti. Daugelio veidai pasidarė ramūs, minčių srautas sulėtėjo, dingo nepatogumo jausmas, emocijos nurimo. Štai - pranajamos galia. Ir jei vakariečiai praktikuotų indiškus kvėpavimo pratimus, dingtų visa įtampa, nerimas, nenatūralumas, miego, kraujospūdžio sutrikimai. Grįžtų dvasinė ramybė. Užteko vos kelių minučių praktiškai įrodyti, kokia yra ajurvedos galia.
Trečioji sveikata – tai socialinė sveikata. Kaip tai suvokiama Indijoje? Jei šalia tavęs yra žmogus, kuriam reikia pagalbos ir tu pajėgus padėti, – privalai tai padaryti. Tik tada būsi socialiai sveikas. Ne kartą teko matyti, kaip Sohanas padeda žmonėms. Kartą einant pro santuokų rūmus Klaipėdoje jis pasuko iš kelio. Nesupratau, kodėl. Prie rūmų buvo jaunavedžių pasveikinti susirinkę žmonės. Už minios vienas vyras gulėjo, o šalia klūpėjo moteris. Aš ir visi kiti net nepastebėjome šitos nelaimės. Sohanas priėjo artyn. Vyrui iš burnos sruvo kraujas, o moteris nežinojo, ką daryti, nes taip nutiko pirmą kartą. Guru ėmė spausti tašką po nosimi ir žmogus pamažu pradėjo atgauti sąmonę. „Tai tik epilepsija, jis persikando liežuvį,“ – pasakė Sohanas. Žinoma, iškvietėm ir greitąją medicinos pagalbą, nuplovėm kraują, guru nuramino moterį. Viskas baigėsi gerai.
Ketvirtoji sveikata – tai dvasinė sveikata. O dvasiškai sveikas, anot Sohano, gali būti tik tas, kuris sveikas savo kūnu, protu ir socialiai. Guru kiekvienam, kad ir koks netikintis bei oficialus žmogus beatrodydavo, vis tiek jam patardavo melstis. Žmogus pamiršta, kad atėjo į šį pasaulį rasti Dievą, ruoštis dvasiniam gyvenimui. Visos nelaimės, visos ligos yra tik tam, kad žmogus atsigręžtų į Dievą. Ir nesvarbu, kokį tikėjimą žmogus išpažįsta. „Paklauskite trimečio vaiko, kuris jau gali kalbėti, kokiam tikėjimui jis priklauso – krikščionių, induistų, musulmonų... Ką jis atsakys? Nieko. Todėl, kad jis yra Dievo kūdikis. Tik mes, suaugusieji, įkalame vaikui, kad tu esi krikščionis, kad tu esi induistas, kad tu esi musulmonas, kad visi kiti dievai yra blogis...“, – sakė Sohanas. „Melskis, bendrauk su Dievu taip, kaip moki“, - toks buvo nuolatinis jo raginimas.
Per mėnesio trukmės viešnagę guru išmokė daug ko. Pirmiausia, - labai paprastų būdų, kaip palaikyti puikią sveikatą, kaip suprasti, kad kūnas signalizuoja apie artėjančią ligą. Mokė ir jogos pratimų, pranajamos kvėpavimo būdų. Kartojome ir įvairių malonių suteikiančias mantras, kurios surašytos Vedose, senuosiuose indų raštuose. Grupės masažuotojų mokėsi indiško masažo, nes pats Sohanas yra ajurvedinės medicinos daktaras, keleto ajurvedos centrų Indijoje ir Europoje įkūrėjas.
Stebina šio žmogaus gyvenimo būdas. Jis nieko neplanuoja. „Mano gyvenimas man nepriklauso, aš darau tai, ko nori Dievas“. Šis jaunas žmogus tiesiog atvyksta į bet kokią Europos šalį, ir žmonės patys jį susiranda. Taip jį jau atrado Lietuva, Ukraina, Švedija, Rusija, Ispanija, Šveicarija. „Ne, savo namų neturiu. Nes debesys, vanduo ir guru niekada negali užsibūti vienoje vietoje“, – įsitikinęs Sohanas.
Ajurveda – tai senovės Indijos mokymas, besiremiantis pagrindiniu darnos su savimi, gamta ir sociumu principu. Pats žodis ajurveda sudarytas iš dviejų šaknų: ajur – gyvenimas, veda – žinios. Taigi ajurveda – gyvenimo mokslas, apimantis visas įmanomas sritis: sveikatą, santykius su kitais žmonėmis, savirealizaciją.
Loreta Stonkutė,
Susiję straipsniai
