Baterijos, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nekenksmingai, yra pats pavojingiausias svetimkūnis vaikams, galintis sukelti pavojingas komplikacijas ir net mirtį.
Žaidimas su difuzoriaus pulteliu mažajam Kauno klinikų pacientui Tomui tapo lemtingu: berniukas netyčia prarijo ličio bateriją. Tuo metu jis buvo vos vienerių metų. „Netoliese dirbau, kai pamačiau, kad įvyko nelaimė, – pasakojimą pradeda Tomo mama Kristina. – Iš karto sureagavau ir iškviečiau Greitąją medicinos pagalbą (GMP), nes žinojau, kad tai – labai pavojinga.“
GMP automobilis nedelsiant berniuką atvežė į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių. Atlikus tyrimus, pastebėta, kad pacientui baterija įstrigusi stemplės viršutinėje dalyje. „Jam pasidarė sunku ryti. Nors būklė buvo stabili, tačiau reikalavo skubaus gydymo dėl prilipusios ir pradėjusios tirpti baterijos stemplėje“, – teigia Algirdas Dagys, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovas.
Gydymo įstaigoje Tomui atlikta skubi endoskopija, kurios metu nors ir pavyko pašalinti bateriją, bet ji jau buvo pažeidusi stemplę, todėl įvestas zondas maitinimui. Iš pradžių simptomai dingo ir buvo leista valgyti per burną. „Po kelių savaičių pastebėjau, kad sūnui vėl sunku ryti maistą ir seiles. Negaišdami laiko dar kartą atvykome į Kauno klinikas“, – pasakoja berniuko mama.
Ištyrus pacientą, nustatytas žymus stemplės susiaurėjimas toje vietoje, kurioje anksčiau buvo įstrigusi baterija. Pasak dr. Aušros Lukošiūtės-Urbonienės, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojos vaikų chirurgės, šį kartą, įvertinus galimas rizikas dėl audinių trapumo bandant praplėsti stemplę, nuspręsta maitinimo užtikrinimui atlikti gastrostomiją.
„Tai dirbtinė anga pilvo sienoje, į kurią įdedamas specialus vamzdelis, o per jį suduodamas reikalingas maistas, aplenkiant burną ir stemplę, – aiškina gydytoja vaikų chirurgė. – Nors vaiko maitinimas buvo užtikrintas, o stemplės praplėtimo procedūrą planavome po mėnesio, tačiau mama pastebėjo, kad atsirado stiprus seilėtekis, vaikas nebegalėjo nuryti net seilių, pradėjo springti nakties metu. Tai reiškė, kad stemplė visiškai užako. Laukti nebegalėjome, todėl pacientui atlikta skubi sudėtinga operacija, pašalinant pažeistą susiaurėjusį stemplės fragmentą.“
Šiuo metu Tomas vėl valgo per burną pats ir priaugo svorio. „Deja, net ir pasveikus, išlieka liekamieji reiškiniai. Stemplė linkusi randėti, kai Tomui darosi sunkiau nuryti maistą kas kelias savaites tenka praplėsti stemplę. Tikimės, kad šios procedūros vis retės, o ateityje Tomui taps nebereikalingomis“, – kalba dr. A. Lukošiūtė-Urbonienė.
Berniuko mama šypsosi ir džiaugiasi gerėjančia sūnaus savijauta. „Tomas – sveikas vaikas, tik rijimo procesas dar šiek tiek apsunkintas, – sako Kristina. – Visą šį gydymo laikotarpį jaučiamės patekę į saugias rankas, todėl labai dėkojame visam Kauno klinikų medikų personalui, prisidėjusiam prie mūsų sūnaus gydymo.“
Gydytojai primena, kad baterijos, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nekenksmingai, yra pats pavojingiausias svetimkūnis vaikams, galintis sukelti pavojingas komplikacijas ir net mirtį. „Šie elementai, patekę į virškinamąjį traktą, pradeda tirpti, prilimpa prie audinių ir sukelia jų pažaidas. Gili audinio pažaida įvyksta praėjus vos 2 valandoms nuo baterijos prarijimo“, – pasakoja A. Dagys.
Priklausomai nuo to, kurioje vietoje ji įstrigo, baterija gali pažeisti ne tik stemplę, bet ir trachėją ar kraujagysles. „Net ir pašalinus baterijas laiku, dėl jų „ištirpimo“ ir audinių pažaidos išlieka ilgalaikis stemplės surandėjimas“, – priduria dr. A. Lukošiūtė-Urbonienė.
Dažniausiai šios nelaimės įvyksta, kai smalsūs vaikai pradeda imti pultelius, žaisliukus su baterijomis, todėl rekomenduojama įrenginius su baterijomis laikyti vaikams nepasiekiamose vietose. Taip pat prietaisus su jomis apklijuoti lipnia juostele, kad baterija lengvai neiškristų. Įtarus, kad vaikas prarijo bateriją, atsirado springimas ar seilėtekis, būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą, kur apžiūrėjęs gydytojas suteiks visą reikiamą pagalbą.