Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimai: ekspertai įspėja apie sisteminę krizę

Apie 75 proc. visų gyvenimo eigoje diagnozuojamų psichikos sutrikimų prasideda iki 24 metų. Vadinasi, vaikystė ir paauglystė yra ypač svarbus laikotarpis, kai laiku suteikta pagalba gali turėti lemiamą įtaką tolesniam gyvenimui, – rašoma Higienos instituto pranešime žiniasklaidai. 

Instituto duomenimis, nepaisant siūlomų psichikos pagalbos galimybių, per pastarąjį dešimtmetį (2014–2023 m.) amžiaus grupėje iki 17 metų registruotų psichikos sutrikimų skaičius išliko panašus. Nors 2020 m. registruotų sutrikimų sumažėjo, visgi jis labiau siejamas su COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir ribotomis galimybėmis kreiptis pagalbos. Iki 2023 m. rodikliai pamažu sugrįžo į priešpandeminį lygį.

Psichologės dr. Gabrielės Skabeikytės-Norkienės teigimu, bent 8–9 proc. registruotų psichikos sutrikimų turinčių paauglių bent kartą per metus hospitalizuojami, o 17 proc. jų į gydymo įstaigas sugrįžta pakartotinai. Tačiau tik apie trečdalis jaunuolių per mėnesį po išrašymo gauna tęstinę, palaikomąją ambulatorinę pagalbą. Tai rodo, kad dalis jų lieka be pagalbos, kai jiems labiausiai reikia tęstinio palaikymo grįžtant į įprastą gyvenimą.

Mokykla ir emocinė aplinka

Psichikos sveikatos iššūkiai glaudžiai susiję su mokyklos aplinka. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, tik 58 proc. mokinių Lietuvoje jaučiasi gerai, o beveik trečdalis patiria patyčias. Pasak ministerijos atstovės Kristinos Valantinienės, mokykla yra ne tik ugdymo, bet ir emocinės sveikatos erdvė, o mokytojo ir mokinio santykis – vienas svarbiausių apsauginių veiksnių.

Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Kastyčio Šmigelsko pristatyti tyrimai atskleidžia, kad nors Lietuvos paauglių psichologinės gerovės vidurkis siekia vos 58,2 balo iš 100, vienišumas ir nerimas dar didėja su amžiumi, ypač tarp merginų.

„Matome ne pavienius iššūkius, o sisteminę tendenciją – emociniai sunkumai tampa norma“, – pažymi profesorius.

Jaunimo balsas: pagalba turi būti prieinama ir patikima

Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Kamilė Draudvilaitė atkreipė dėmesį, kad pagalba ne visada pasiekiama: „Jaunimui reikia ne sudėtingesnių sistemų, o paprastos, prieinamos ir saugios pagalbos – pirmiausia žmogaus, kuris išklausytų.“

Skaitmeninės etikos centro steigėja Rasa Jauniškienė pabrėžė, kad vis jaunesni vaikai pradeda naudotis išmaniaisiais įrenginiais, o probleminis interneto naudojimas jau siejamas su depresija, nerimu ir savižudybės rizika.

Patyčių mastas Lietuvoje taip pat išlieka vienas didžiausių Europoje.

„Vaikai kalba tik tada, kai jaučiasi saugūs. Klausimas – ar mes esame pasiruošę juos išgirsti?“, – kėlė klausimą konferencijoje dalyvavusi „Vaikų linijos“ atstovė Eglė Tamulionytė.

Stiprinama prevencija ir naujos pagalbos galimybės

Vis dėlto sprendimų jau ieškoma ir jie diegiami. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atstovė Deimantė Kisielienė akcentavo duomenimis grįstų sprendimų svarbą ir pristatė mieste įgyvendinamas programas „Planet Youth“, „Paguodos skrynelė“, gyvenimo įgūdžių pamokas, privačias ir grupines konsultacijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diegia multidimensinę šeimos terapiją, stiprina paslauga šeimoms, jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms, įgyvendina projektus, padedančius jaunuoliams sugrįžti į švietimo įstaigas ar darbo sistemą.

Psichikos sveikatos sunkumų prevencijos svarba akcentuojama ir Higienos instituto iniciatyvų metu – pozityvios tėvystės programos „Neįtikėtini metai“ ir „Augame žaisdami“, kurios jau pasiekė daugiau nei 2 tūkstančius tėvų ir padeda stiprinti vaikų emocinį atsparumą ankstyvame amžiuje.

Vilniuje vykusios nacionalinės konferencijos „Iššūkiai ir galimybės: kaip stiprinti vaikų bei paauglių psichikos sveikatą“ dalyviai sutaria – vien medicininės pagalbos nepakanka. Reikalingi kompleksiniai sprendimai: stipresnė prevencija, paslaugų tęstinumas ir saugi aplinka vaikui visose jo gyvenimo srityse – šeimoje, mokykloje ir skaitmeninėje erdvėje. Esminė sąlyga tam pasiekti – skirtingų institucijų ir bendruomenių veikimas kartu.