Kirsti valstybės sienas galima ir neiškeliant kojos iš Klaipėdos. Pakanka tik aukštyn kojomis apversti seną mąstymą, kaip kad teigia NVO "Ekovalstybė" įkūrėjas Dalius Viršilas. Tiesa, toji naujoji šalis, valstybė ar gyvenimas, kurį atranda pakeitusieji, matuojamas kitaip – dažniais. Vienas iš aukštesnių – žalio maisto valgymas, dar aukštesnis, kurio yra pasiekę tik keli Žemės planetos gyventojai – maitinimasis tik saulės energija. Beje, tokioje valstybėje nereikalingos ir šiuolaikės ryšio priemonės – puikus laidininkas galįs būti vanduo. Tokių ir dar įdomesnių minčių vakar teko išgirsti Klaipėdos universitete surengtoje konferencijoje.
Kitas dažnis
Neatsitiktinai į Vydūno, kurio idėjas propaguoja, auditoriją susirinkusi grupelė kitaip mąstančiųjų gerokai vėlino konferencijos pradžią. Akivaizdžiai buvo matyti, jog tai nejaudina nė vieno iš jų, nebent tuos kelis, kurie buvome iš kitos, civilizuotojo, pasaulio pusės. Arba tiesiog iš kito pasaulio, o dar tiksliau, kaip netrukus teko sužinoti – iš kito dažnio.
Kai viduje jau kilo šioks toks nepasitenkinimas dėl jau kone pusvalandį “tempiamo” laiko, situaciją kitaip įvertinti ir netgi susigėsti savo nekantrumo privertė renginio organizatorius D. Viršilas, atskleidęs vėlavimosi priežastis. Jo šnekoje, kas būtų įprasta tokioje situacijoje, nenuskambėjo atsiprašymas, netgi nepaminėta sąvoka “vėluoja”.
Konferencijos programoje pirmąja pranešėja buvo įrašyta Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė, bet jos vis dar nebuvo matyti. “Sigita supainiojo Klaipėdą su Kaunu ir iš Palangos nuvažiavo ten. Kai tu esi gamtos žmogus, kitame dažnyje gyveni, tave labai painioja visa ta nesąmonė”, - šitaip paaiškino neįprastą situaciją D. Viršilas.
Su šia fraze, veikiausiai pačiam jos autoriui net nesuvokiant, ir prasidėjo paskaita apie ekovalstybę.
Kaip vėliau “Vakarų Lietuvos medicinai” aiškino šios idėjos autorius – tai tartum valstybė valstybėje, tik kitame dažnyje.
Dar viena detalė – konferencijos metu nauji klausytojai kartkartėmis rinkosi iki pat pirmosios pertraukos, kuri, savaime aišku, irgi vėlavo. Ir nieko tai nestebino, tik D. Viršilas atsisėdo arčiau durų, kad kas kartą jas tyliai užvertų.
Vegetaras – ir šuo
Vienas iš kelių patekti į šį ypatingos ramybės dažnį – atsisakyti bet kokio gyvulinio maisto. Tad konferenciją ir pradėjo Ajurvedos mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis, prieš dvidešimt metų butą uostamiestyje iškeitęs į sodybą Kėdainių rajone. Čia vyras su žmona Zita (kurios receptais dažnai pamaloninami “Vakarų Lietuvos medicinos” skaitytojai) tvirtina atradę laimę – ne tik sveikatą sau ir trims savo sūnums. “Mes – vegetarai, nevalgome kiaušinių, žuvies ir mėsos. Taip pat maitinasi ir mūsų sūnus. Jauniausiasis, kuriam dabar aštuoniolika, ir užaugo per visą savo gyvenimą neparagavęs nė vieno iš šių produktų, - pasakojo Ž. Užkuraitis. – Gydytojai mus gąsdino, pažįstami irgi perspėjo, kad tik vaikų nemaitintume vegetariškai, jie susirgs rachitu ir visokiomis kitomis ligomis, bet nieko panašaus. Tik maisto pramone suinteresuotieji tvirtina, kad mėsoje yra begalės vitaminų, bet tai netiesa. Tie, kuri valgo mėsą, žuvį, kiaušinius, maitinasi antrarūšiu, o gal net trečiarūšiu maistu”.
Beje, vegetaras ir Užkuraičių šuo, šeriamas sriubomis, košėmis, iš kurių mėgstamiausia – grikių. Šeimininko teigimu, pernykštę itin šaltą žiemą, kai oro temperatūra buvo nukritusi 25-30 laipnius žemiau nulio, jo augintinis net nelindo į būdą – gulėjo išsidrėbęs ant sniego. O štai kaimynų keturkojis, itin lepintas skanesniu kaulu ir mėsa, apskritai teišgyvenęs tik trejus metus.
Vitaminų šaltinis - moliūgas
Rodydamas į ant stalo išrikiuotus indelius su džiovintomis rudens ir vasaros gėrybėmis bei didžiulį oranžinį moliūgą, specialistas aiškino ajurvedišką požiūrį į mitybą: “Vertingiausi yra augalai, nes tiesiogiai sugeria saulės energiją, ypač ja praturtintas moliūgas. Neįtikėtina, kiek jis turi savyje vitaminų!“
Norėdamas paneigti mėsos valgymo šalininkų teiginius, kad vegetarams trūksta tam tikrų būtinųjų maistinių medžiagų, želatino, pranešėjas peiliu įpjovė moliūgą ir paprašė pageidaujančių prieiti ir pažvelgti į tuoj pat susidarančius želatininės konsistencijos lašelius. Ž. Užkuraičio teigimu, norint pasisavinti visas šios daržovės maistines medžiagas, reikia ją sumalti visą su žievele. Kasdien visą mėnesį po litrą išgeriant tokio kokteilio, ajurvedinės mitybos specialisto teigimu, organizmas išvalomas nuo susikaupusių šlakų.
Ž. Užkuraitis atskleidė, kad juodu su žmona jau atsisakė ir konservuoto maisto. Jo žodžiais tariant, kareivių maisto, kuris ir atsiradęs armijai išmaitinti. Šiemet sutuoktiniai „atrado“ džiovinimą. Nusipirkę specialią džiovyklę, griežinėliais susipjausto įvairias daržoves ir vaisius bei juos džiovina. Apie kiekvieną tokį sausuolį vyras turėjo ką papasakoti. „Džiovinti savi obuoliai visiškai skiriasi nuo kinietiškų, - savo kalbą pranešėjas nuolat pertraukdavo agitacija miestiečius kraustytis į kaimą. – Aplink mus kiek daug tuščių sodybų! Ir kiek ten obelų! Pardavę būstą Klaipėdoje įsigytumėte bent kelias tokias. Ir tereikia prisisodinti daržovių, vaisių, įsivesti internetą – darbo ryšiams palaikyti, ir laimingas gyvenimas“.
Po emocingo intarpo sodybos gyventojas toliau pasakojo apie savo atsivežtus produktus: „Džiovintos morkos išsaugo net 70 proc. savo maistinių medžiagų, jas sumalus gaunama labai skani morkų arbata, pomidorus džioviname supjaustę griežinėliais ir pabarstę juodaisiais pipirais bei šiek tiek druska. Džiovinti agurkai – nepakartojamas desertas, išmirkyti medaus sirupe, džiovinti baklažanai skoniu labai primena grybus“.
Didelį dėmesį savo kalboje vyras skyrė prieskoniniams augalams: „Lietuviai dažnai apsiriboja raudonėliu, čiobreliais, o mūsų virtuvėje nepamainoma yra ciberžolė, ir suteikianti patiekalui puikią spalvą, ir mažinanti choresterolio kiekį organizme. O ypač daug gyvybinės energijos sukaupiama sėklose. Tarkim, išmirkyti čiobrelių sėklas, o paskui dar išmirkusias jas sukramtyti – kur kas geresnis efektas nuo peršalimo. Taip pat lietuviai jau pamiršo anksčiau auginę juodgrūdę, dabar ją vežasi iš Egipto, o ji puikiai dera mūsų laukuose“.
Atsiprašo vandens
Klausytojų dėmesio sulaukė ir Tautvydo Šimkaus pristatyta akcija „Laimingas vanduo“: būrys bendraminčių susitelkę draugėn išsamiai sutvarko pasirinktą vandens telkinį, o po talkos atlieka specialų ritualą – kreipdamiesi tiesiogiai į vandenį jo atsiprašo, paprašo atleidimo, dėkoja ir išpažįsta jam meilę. „Keisdami vandenį aplink, keičiame ir save, nes mes taip pat esame vanduo“, - skelbia minima asociacija.
„Vandenyje išsilaiko bet kokia informacija, tad jam paskelbę meilę tą informaciją per vandenį galime nusiųsti į bet kurį pasaulio kampelį“, - aiškino T. Šimkus. „Tad mums nebereiktų ir mobiliųjų telefonų!“ – atskriejo pastebėjimas iš klausytojų pusės.
Konferencijoje buvo kalbėta ne tik apie kito dažnio maistą, laidininką, bet diskutuota ir apie kitokią švietimo sistemą, kurioje vaikams nepakerpami sparnai. Savo idėjas pristatė kaunietis Mantas Šleževičius.
Siekia duoti – ne gauti
Per vegetariško maisto ragavimo pertraukėlę trumpam šnektelėjome su renginio iniciatoriumi D. Viršilu, kuris, mokęsi Vydūno vardu pavadintoje gimnazijoje, tik nuo jos užbaigimo prabėgus dvylikai metų susipažino su jo filosofija. Todėl į šio mūsų tautos mąstytojo vardu pavadintą auditoriją ir sukvietė savo bendraminčius.
„Vakarų Lietuvos medicinai“ trisdešimtmetis vyras pasakojo, kad naują būties dažnį atrasti jį privertusios sunkios gyvenimo aplinkybės – suvokimas, jog, kaip statybų specialistas, savo šalyje nebereikalingas. Taip palengva klaipėdietis atrado savąją, "ekovalstybę".
Kuo ji skiriasi nuo Lietuvos Respublikos? „Įprasta valstybės sistema grindžiama teise ir pinigais, o mus sieja kitokie, nekomerciniai, ryšiai. Ir dalis šios konferencijos pranešėjų atšaukė savo dalyvavimą, nes sužinojo, kad negalės prekiauti savo produkcija – dingo jų motyvacija. Tačiau mūsų siekis – duoti, dalintis. Jei aš neauginu moliūgo, paprašysiu Žilvino, kuris jų turi, o jam už tai mainais gal suteiksiu teisinę konsultaciją ar pravesiu paskaitą. Ir prieš trejus metus, suvokęs savo padėtį, atsitraukiau nuo to žaidimo ir pažvelgiau į viską iš viršaus. Paaiškėjo, kad tiesa slypi gamtoje, vandenyje, prie upės ar ežero“, - kalbėjo ekovalstybės įkūrėjas.