Diabetu sergantys pacientai retai klauso gydytojų rekomendacijų

Amerikos diabeto asociacijos 71–ojoje mokslinėje sesijoje buvo pristatytas mokslinis darbas, kuriame teigiama, kad nors daugelis žmonių supranta nutukimo ir 2 tipo diabeto ryšį, tačiau tik maža dalis stengiasi reguliuoti mitybą ar fizinį aktyvumą. Tyrimo autoriai apgailestauja, kad žinojimas nepakeičia gyvenimo būdo pokyčių, todėl būtina pacientus mokyti ir tinkamai motyvuoti.

Tyrimui iš pradžių buvo atrinkta 200 tūkst. šeimų, iš kurių į specialų klausimyną atsakė 127 420 respondentų. Tolesniam 5–erių metų tyrimui iš atsakiusiųjų buvo atrinktas 22 001 respondentas.

Per 5 tyrimo metus 6,8 proc. iš 10 825 respondentų buvo diagnozuotas diabetas. Didesnė rizika susirgti 2 tipo diabetu buvo nustatyta vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kuriems padidėjęs gliukozės kiekis kraujuje, tačiau dar nenustatyta diabeto diagnozė, nutukusiems žmonėms. Pastebėta, kad astma sergantiems žmonėms taip yra didesnė rizika susirgti diabetu.

Nors pranešama, kad 80 proc. populiacijos susiduria su sunkumais kontroliuojant savo svorį, tyrimo rezultatai rodo, kad net 33 proc. sergančiųjų pavyko pasiekti idealų svorį. Teigiama, kad kitiems to nepavyksta padaryti, nes tik trečdalis sergančiųjų laikosi specialių mitybos nurodymų. Didžiajai daliai pacientų gydytojai rekomendavo atlikti fizinius pratimus, tačiau tik 12,7 proc. pacientų laikėsi nurodymų.

Nepaisant akivaizdžių gyvensenos keitimo veiksmų trūkumo, pacientai lankydavosi pas šeimos gydytoją vidutiniškai tris kartus per metus. Dažniausiai tie, kurie buvo mokomi, kaip prisidėti prie ligos valdymo, paminėjo, kad jų sveikatos būklė pagerėjo, priešingai nei tie, kurie nebuvo apie tai mokomi.

Rezultatai rodo, kad tinkamai motyvuojant ir suteikiant pakankamai žinių galima padėti sergantiems 2 tipo diabetu žmonėms. Vienas iš būdų, leidžiančių sukurti ilgalaikį ryšį, yra stebėsenos programos, atliekamos pirminėse asmens sveikatos įstaigose.

Atliekamas nuolatinis motyvacinis darbas

UAB “Mano šeimos gydytojas“ direktorė ir šeimos gydytoja  Rūta Radzevičienė nesistebi tyrimo metu išaiškėjusiu dėsningumu, jog  daugelis žmonių, nors ir  supranta nutukimo ir 2 tipo diabeto ryšį, nesistengia reguliuoti mitybos ar fizinio aktyvumo.

„Tikrai esame pastebėję, kad žinodamas rizikos veiksnius žmogus nelabai stengiasi jų išvengti ar keisti gyvenimo būdą. Kai kalbu su pacientais, - apie rūkymą, jo ryšį su vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis  arba nutukimo ir diabeto sąsają – pastebiu, jog daugelis mano, kad sunkia liga susirgs kas nors kitas, bet tik ne jis.   Vieni sako, kad, pavyzdžiui, jo senelis rūkė iki 90 metų,  bet nieko nebuvo,  teta buvo labai stora,  bet diabetu  nesusirgo -  tai kodėl esą  jis turėtų susirgti?“ – pasakojo šeimos gydytoja.

Gydytojai susiduria su keletu kategorijų žmonių. Yra tokių, kurie turi visą reikalingą informaciją apie rizikos susirgti tam tikromis ligomis faktorius,  bet nenori nieko girdėti ir nepasiryžę nieko keisti. Kiti turi informacijos, suvokia, kad reikia keistis, ir to nori, tačiau imtis veiksmų dar nepribrendo. Treti žino, kas jų laukia, ir pasiryžę keisti   gyvenimo būdą. Su pastaraisiais pacientais lengva dirbti ir šeimos daktarui, ir visuomenės sveikatos specialistui.

„Bet kad privestų žmogų prie šios fazės, šeimos gydytojas turi kiekvienos konsultacijos metu  žmogui priminti tą ryšį, perspėti, kad antsvoris ir cukrinis diabetas  labai susiję. Tiesiog  kiekvieną kartą reikia  stengtis priartinti jį prie to sąmoningumo, kada jis suvoktų situaciją ir norėtų keistis. Bet jei žmogus neigia savo situaciją,  tos kalbos jį nelabai pasiekia”, - sakė R. Radzevičienė.

UAB „Mano šeimos gydytojas“  nemažą informavimo ir motyvavimo darbą atlieka bendrosios praktikos slaugytojos. Sergantiesiems cukriniu diabetu jos pačios atlieka tyrimus – ištiria cukraus kiekį kraujuje, pasveria, pamatuoja. Mat sergantieji  cukriniu diabetu yra nuolat stebimi  - turi reguliariai  4 kartus per metus tikrintis gliukuoto hemoglobino kiekį,  apsilankyti pas akių gydytoją,  gauti 150 diagnostinių juostelių metams, kartą metuose jam atliekami biocheminiai tyrimai.

„Labai tikiuosi,  kad mūsų slaugytojos kaskart atlikdamos tyrimus  žmogų informuoja, kas jo laukia, jei turi tokių  problemų. Ir aš  pati nepraleidžiu progos paklausti, kaip dėl svorio.  Žinodamas, kad to vis klausiu,  žmogus atėjęs pats skuba pasakyti: “Daktare, turiu labai gerą naujieną -  man pavyko numesti  5 kg svorio.” Bet kiti, kad ir kalbi metų metus, keistis nenori“.

Visgi daugiausia dėmesio, mano gydytoja, reikia skirti ne jau susirgusiems, o tiems, kurie dar neserga cukriniu diabetu, tačiau  turi antsvorio. Tokių, kurie per artimiausius metus greičiausiai susirgs, yra daugiau nei sergančiųjų, ir kad jie ligos išvengtų, tenka daug aiškinti.

Gydytojai apgailestauja, kad Klaipėdoje trūksta gydytojų dietologų, galinčių padėti žmonėms mažinti svorį. Šių specialistų poreikis yra ir todėl jie būtų paklausūs.  Dažniausiai antsvorio turintys pacientai , jei antsvorio kilmė nėra aiški, siunčiami konsultuotis pas endokrinologą.

vlmedicina.lt