Yra įvairių rekomendacijų: vieni sako, kad reikia kasdien keisti virtuvinius medžiaginius rankšluosčius. Antri tvirtina „dažnai“. Treti – „pagal poreikį“. Jei kasdien keisi, vadinasi, dažnai skalbsi, taigi daugiau vandens, elektros, skalbiklių. Arba didžiulės krūvos rankšluosčių reikia. Gal nelabai ekologiška.

Popierinių gi daug reikia. Šiuo požiūriu visai jokios ekologijos.

O kaip įvertinti poveikį sveikatai? Juk kai kurios medžiagos ilgai nedžiūsta. Taigi bakterijoms turėtų būti puiki veisykla. Būna, kartais ir rankas pavalai, ir stalą nubrauki, matyt, irgi nieko gera. Gal vis dėlto šiuo aspektu tinkamesni popieriniai?

Grįžusi paieškau internete. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Ekspertai sutaria, kad kur kas svarbiau, kaip (ilgai) naudojami ir prižiūrimi virtuviniai rankšluosčiai.

Štai, pavyzdžiui, 2022 m. žurnale „Food Control“[1] buvo pateikti virtuvinių rankšluosčių ir šluosčių naudojimo įpročių tyrimo rezultatai. Laboratorijoje tirta, kaip bakterijos išgyvena ant 17 skirtingų medžiagų virtuvinių šluosčių; siekta išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis šios bakterijos gali išlikti ar daugintis iki kitą kartą naudojant rankšluostį.

Viena svarbiausių tyrimo išvadų – bakterijų išgyvenimą labiausiai lemia ne tai, iš ko pagamintas rankšluostis, o tai, ar jis spėja išdžiūti.

Laboratoriniai bandymai parodė, kad drėgnose, suglamžytose šluostėse Salmonella gerai dauginasi. O tas pačias šluostes pakabinus išdžiūti, per 24 valandas bakterijų sumažėjo maždaug tūkstantį kartų.

Reklama

Dar ryškesnis poveikis nustatytas tiriant Campylobacter – tinkamai džiovinant bakterijų sumažėjo daugiau kaip 100 tūkst. kartų.

Apklausa atskleidė, kad dauguma žmonių mano, jog laikosi gerų higienos įpročių, tačiau reali situacija – ne visada tokia.

Virtuviniai rankšluosčiai vidutiniškai keičiami kas šešias dienas. Nors daugiau nei du trečdaliai respondentų teigė juos keičiantys reguliariai, tik apie pusė panaudotą rankšluostį pakabina taip, kad jis visiškai išdžiūtų. Mokslininkų vertinimu, maždaug 16 proc. vartotojų naudoja rankšluosčius taip, kad pavojingos bakterijos gali išlikti iki kito naudojimo.

Dar apie medžiagas.

Geriausios yra sintetinės, mažiau drėgmės sugeriančios medžiagos, pavyzdžiui, polipropilenas ir viskozė. Jos greičiau išdžiūvo, todėl bakterijoms sunkiau išlikti.

Rizikingiausia naudoti storas medvilnines šluostes, kurios sugeria daug vandens ir ilgai išlieka drėgnos.

O ši informacija nustebino. Manau, daugelis, kaip ir aš, tiki, kad mikropluošto ar su antibakteriniais priedais šluostės yra gerokai higieniškesnės. Šis tyrimas nepatvirtino. Taigi!

Svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas tiesiogiai nelygino popierinių ir medžiaginių rankšluosčių. Bet ir be tyrimų aišku, kad abu mums reikalingi. Svarbu tinkamai prižiūrėti, reguliariai skalbti, gerai išdžiovinti. O kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, apdorojant žalią mėsą ar žuvį, praktiškesni popieriniai.

Kiekvienam savas pasirinkimas. Kaip sakė dama parduotuvėje, būkim patys sau ekologija, gal tada pasirūpinsime ir apskritai ekologija.