Aliejus iš prekybos centro lentynų tinka pacientams, bet ne gydytojams

Tokia išvada norom nenorom peršasi po pokalbio su medicinos specialistais. Mat nors ir garsiai kalbama apie polinesočiųjų riebalų rūgščių prisotintus augalinius aliejus, pasirodo, ne kiekvienas jų iš tiesų toks naudingas. Aliejaus kokybę ypač lemia laikymo sąlygos.

Reklama

Naudingas tik teisingai laikomas ir naudojamas

Augaliniai aliejai sveikatai naudingi dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, o pasirinkimą lemia visų pirma kiekvieno skonis. Taip tvirtina „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė dietologė Žana Antonova. „Daugiausia omega-3 rūgščių yra sėmenų aliejuje, pakankamai – rapsų, graikinių riešutų aliejuose, - sako specialistė. – Omega-3 apsaugo nuo širdies ligų, aterosklerozės, padidėjusio cholesterolio, turi priešuždegiminį poveikį. Jų prisotintas aliejus būtinas nėščioms moterims, nes teigiamai veikia kūdikio smegenų veiklą, jo reikia ir augantiems vaikams, nes omega-3 rūgštys stiprina akių tinklainę“.

Ko gero, jau kiekvienas žinome, kad sveikatai naudingas produktas – aliejus – gali mums ir pakenkti, jei netinkamai vartojamas. Tai yra, jei skirtas salotoms, o mes jame čirškiname kepsnius ar kepame blynus. Ž. Antonova priminė, kad pakaitintame aliejuje susidaro trans-riebalai, turintys kancerogeninių savybių.

Perka iš pažįstamo

Tačiau augalinis aliejus, ypač taip išgirtasis sėmenų, gali tapti kenksmingas dar prieš patekdamas į mūsų virtuvę. Tai yra, dar stovėdamas parduotuvės lentynoje, ypač – didžiulių prekybos centrų. Mat kai kurios aliejų rūšys nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir apskritai šviesos, o, žinia, didžiulių prekyviečių lentynose sąlygos visiems produktams vienodos, jei ne temperatūros atžvilgiu, tai bent jau šviesos.

Tiesa, gamintojai tokius aliejus supilsto į tamsius indus, bet kam neteko parsinešti į namus linų sėmenų aliejaus, kurio kartumas sugadino bet kokio patiekalo skonį? Nors, aiškina dietologė, šis aliejus ir turi šiek tiek karstelėjusį skonį, bet stiprus kartumas – jau oksidacijos požymis. „Tokio aliejaus maistinė vertė sumažėja, bet ar jis tampa kenksmingas sveikatai – negaliu pasakyti“, - sako portalo konsultantė.

Pasidomėjus, ar gydytojai prekybos centruose akių nebado šviesoje laikomi įvairiausi aliejai, paaiškino ten jų ir neperkanti. „Pavyzdžiui, vienas pažįstamas pats spaudžia saulėgrąžų aliejų, kuris išlieka tamsesnės, jam būdingos spalvos, tad iš jo ir perku“, - atvirauja Ž. Antonova.

Toksiškas

„Oksidavęsis aliejus gali būti ir toksiškas, - tiesiai sako Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė. – Kartų skonį duoda sugedę riebalai. Oksidacija ir yra toksinių junginių susidarymas, kurie gali pakenkti kepenims. Tačiau manau, kad kur kas pavojingesniu aliejus tampa, kai yra perkepinamas “.

Tačiau J. Mačiulienė pabrėžia, kad ne visuomet nedidelis karstelėjimas skelbia pavojaus signalą. „Kartais vartotojai skundžiasi dėl tam tikrų alyvuogių aliejaus rūšių, nes jis pasirodęs kartus, bet išsamūs tyrimai neatskleidė jokių kenksmingų medžiagų, - tvirtina pašnekovė. – O linų sėmenų aliejaus ypatumai – labai trumpas realizacijos laikas. Pradarius butelį produktą reikia suvartoti per 3-5 savaites ir laikyti jį šaldytuve“.

Maisto specialistė – vienintelė portalo pašnekovė, tvirtinusi, kad augalinį aliejų perka didžiuosiuose prekybos tinkluose. Ir nė karto jai netekę į namus parsinešti jau nebetinkamo vartoti. „Tiesiog pasižiūriu realizacijos laiką“, - paaiškina sėkmę.

Ragauti parduotuvėje negalima

O šio straipsnio autorei teko nusvilti, ir ne kartą. Pirmą kartą produktas buvo toks kartus, kad teko išmesti, o kitą bandyta išmėginti vienos vilnietės patirtį. Sostinės gyventoja pasakojo aliejų nusinešanti prie kasininkės, prie jos akių atsukanti dangtelį ir paragaujanti. Jei kartu – čia pat prekę paliekanti, jei skonis geras, nusiperkanti. Deja, pajūrio parduotuvės pardavėjos tik išpūtė akis, išgirdusios klausimą, ar galima prie jų akių patikrinti aliejaus kokybę. „O kur paskui mes jį dėsime, jei nepirksite?“ – klausė. Tad teko rizikuoti. Deja, vėl nesėkmingai – aliejų vėl teko išmesti.

Prekybos tinklų „Iki“ ir „Centas“ atstovas spaudai Valdas Lopeta, išgirdęs klausimą, ar minėtais prekės ženklais pažymėtose parduotuvėse galima tokiu būdu patikrinti aliejaus kokybę, nustebo lygiai taip pat, kaip ir minėtosios pardavėjos. „Apie tokią praktiką dar neteko girdėti, kad prie kasos ar prie lentynos žmonės ragautų produktą. Pirmą kartą apie tai girdžiu, - stebėjosi V. Lopeta. – Būna, kad klientas nusiperka kokią nors prekę, o paskui namuose paaiškėja, kad ji – nekokybiška. Tokiu atveju jis prekę grąžina į parduotuvę, pristatydamas ir pirkimo čekį, o mes jam grąžiname pinigus“.

Jo teigimu, tokių atvejų būna labai retai – vienas perį mėnesį ar dar rečiau.

Tik ne prekybos centre

O štai vaikų kardiologė Nadežda Rožnova net nerizikuoja. Būdama savo srities specialistė pacientams apskritai nerekomenduojanti aliejaus kaip omega-3 riebalų rūgščių šaltinio – turinti specialų preparatą, sukurtą žuvų taukų pagrindu. „O apie augalinį aliejų tikrai negaliu pasakyti, kad jis yra tas maisto produktas, kuris labai sustiprintų širdį. Be to, nepamirškime, kad apskritai gyvename Lietuvoje, kur labai plačiai naudojami taukai, net ne aliejus“, - sakė kardiologė.

Pati gydytoja prisipažino itin vertinanti linų sėmenų aliejų, bet neslėpė, kad jos manymu, ne tik šį, bet apskritai bet kokius produktus pirkti prekybos centruose „yra blogai“. „Aš apsiperku visai kitur – netoleruoju didžiulių parduotuvių. Aliejus perku specializuotose parduotuvėse ar, pavyzdžiui, linų sėmenų ar moliūgų aliejaus net atsivežu iš užsienio šalių, - atviravo portalo pašnekovė. – Tačiau nemanau, kad žmonės puls dabar pirkti aliejų specializuotose parduotuvėse. Juk tai lemia piniginė, o čia aliejai brangesni“.

Paprašyta paaiškinti, kokią įtaką sveikatai turi netinkamai laikytas aliejus, gydytoja atsakė: „Žinoma, kad gali pakenkti. Ir virškinimo traktui, ir kepenims – dėl savo toksinio poveikio“.

Tačiau nė vienas portalo šnekintas gastroenterologas nepatvirtino, jog apkartę aliejai tiesiogiai paveiktų organizmą. Specialistai prisipažino apie tai net nesusimąstę, o ir apie šia tema atliktus tyrimus negirdėję.

Vis dėlto, ko gero, pacientams gerokai reikšmingesnis už mokslinius tyrimus pats faktas, kad jų gydytojai vieną pagrindinių maisto produktų perka kitur nei jie.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt