15 eurų per metus – paskata labiau rūpintis neįgaliaisiais pacientais?

Pacientus, kuriems nustatyti specialieji slaugos poreikiai, šeimos gydytojai konsultuoja ir lanko namuose. Labiau rūpintis tokiais pacientais valstybė skatina papildomai skirdama už jų gydymą 15 Eur per metus. Vis dėlto, pašnekovų teigimu, tokios sumos nepakanka – esą vien slaugomų pacientų aptarnavimo sąnaudos yra didesnės nei gaunami pinigai.

Reklama

Įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymui nuo balandžio 1-osios poliklinikoms, medicinos centrams, šeimos gydytojo kabinetams už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį gyventoją, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ligonių kasos mokės 15 eurų. Planuojama, kad per metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tam prireiks apie 300 tūkst. eurų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atsakyme portalui VLMEDICINA.LT pirmiausiai primenama, kad 2016 m. pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūrai (toliau – PAASP, pirminė priežiūra) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo skirta per 184 mln. eurų.

„Kaip žinote, pirminės priežiūros paslaugų apmokėjimas yra mišrus, apmokėjimą sudaro metinė bazinė kaina už kiekvieną prirašytą gyventoją (nepriklausomai nuo to, ar asmuo lankosi PAASP įstaigoje) ir finansinio skatinimo priemonės, kurių yra dvi rūšys – skatinamosios paslaugos ir geri darbo rezultatai“, – teigiama VKL Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Džiužaitės pateiktame atsakyme.

Mieste ir kaime – skirtinga kaina

Metinė bazinė kaina, mokama už prirašytą gyventoją, skiriasi priklausomai nuo gyventojo amžiaus grupės ir gyvenamosios vietos. Už kaimo gyventojų aptarnavimą mokama didesnė kaina nei už tokio pat amžiaus miesto gyventoją. Šiuo metu, atsižvelgiant į amžių, patvirtintos septynios PAASP paslaugų metinės bazinės kainos.

„Taigi gydymo įstaigai mokama metinė bazinė kaina už kiekvieną joje prirašytą gyventoją ir nuo balandžio 1 d. mokamas metinis finansinis priedas prie bazinės metinės kainos už kiekvieną prirašytą asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, t. y., tai nėra paslaugos kaina, o tik priedas prie metinės bazinės kainos“, – aiškina VKL atstovė.

Be to, neįgaliems pacientams aptarnauti dar yra teikiamos PAASP skatinamosios paslaugos – neįgaliųjų sveikatos priežiūros paslaugos.

„PSDF biudžeto lėšomis mokama už gydytojo vizitus į namus pas pacientus, kuriems yra nustatytas nuolatinis slaugos poreikis arba visiška negalia ir už slaugytojo vizitus į namus pas neįgalius pacientus, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Be to, nuo 2015 m. skatinamąsias paslaugas namuose gali teikti gydytojas psichiatras ir psichikos sveikatos slaugytojas. Minėtų specialistų paslaugų kainos dydis priklauso nuo to, kas ir kur teikia skatinamąją paslaugą, t. y. ar paslauga teikiama mieste, ar kaime: paslaugų kainos už vieną apsilankymą pas neįgalųjį pacientą namuose yra 7,25 euro mieste gyvenančiam asmeniui ir 10,85 euro kaime gyvenančiam asmeniui; be to, slaugytojo suteiktos paslaugos kaina mieste – 3,95 euro ir 5,90 euro kaime“, – dėstoma portalui pateiktame atsakyme.

Be šių paslaugų, PSDF biudžeto lėšomis papildomai apmokamos slaugos personalo procedūros namuose, pavyzdžiui, kraujo paėmimas tirti, pragulų priežiūra, lašelinė infuzija. Šios sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos visiems pacientams nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi nustatytus specialiuosius poreikius. Šių paslaugų kainos dydis taip pat priklauso nuo to, kur paslauga yra teikiama – mieste ar kaime.

Priedas nemotyvuoja

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovė Loreta Venckienė VLMEDICINA.LT sakė negalinti šiuo metu atsakyti išsamiai, nes įstaigoje vykdoma reorganizacija.

„Galiu pasakyti, kad įstaigoje yra aptarnaujami 263 asmenys, turintys SP1 (specialus nuolatinės slaugos poreikis – VLMEDICINA.LT). Už balandžio mėn. buvo papildomai sumokėta 328 eurai, šios sumos tikrai nemotyvuoja gydytojų. 15 eurų priedas skiriamas visiems metams“, – teigė ji. Pacientai, anot jos, lankomi nuolat tiek gydytojų, tiek slaugytojų, patys neatvyksta, nes tai dažniausiai gulintys pacientai.

Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė slaugai Danutė Kunčiūnienė sakė, kad centre įsteigta slaugos paslaugų namuose tarnyba, kuri aptarnauja 514 pacientų, turinčių nuolatinės slaugos poreikį.

„Šeimos gydytojai pas šiuos pacientus vyksta pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui skiria gydymą, kurį atlieka ir prižiūri tarnybos slaugos personalas. Slaugomų pacientų aptarnavimo sąnaudos yra didesnės, nes skiriamas automobilis pacientų lankymui, medicininės priemonės procedūroms atlikti, medicininių atliekų utilizavimas. „Manome, kad 15 eurų „priedas“ už rūpinimąsi žmonėmis su specialiaisiais poreikiais yra nepakankamas“, – tvirtino D. Kunčiūnienė.

Nesusiveda galai

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė teigė, kad šiuo metu poliklinikoms, medicinos centrams, šeimos gydytojo kabinetams už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį gyventoją mokama maždaug po 20-100 eurų kasmet.

„Brangiausiai“ kainuoja vaikai iki septynerių metų amžiaus (apie 50-100 eurų), mažiausiai – jauni darbingo amžiaus žmonės (18-49 m.) – apie 20 eurų. Pensinio amžiaus žmonių „įkainis“ vėl padidėja – jų „kaina“ siekia beveik 40 eurų per metus“, – paaiškino R. Kavaliauskaitė.

Anot jos, esant tokiems gyventojų „įkainiams“, ir 15 eurų priedas už neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, atrodo gana rimtas priedas. Vis dėlto esą nelabai aišku, ar Valstybinė ligonių kasa ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vienodai skaičiuoja neįgaliuosius.

„Jei VLK suskaičiavo, kad „pabranginus“ kiekvieną specialųjį nuolatinės slaugos poreikį turintį neįgalųjį 15 eurų per metus PSDF išlaidos padidės 300 tūkst. eurų, nesunku paskaičiuoti, kad, VLK duomenimis, Lietuvoje yra 20 tūkst. tokių asmenų. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 m. tokių asmenų buvo dvigubai daugiau – 41 270. Tokiu atveju priemoka už itin sunkią negalią turintį žmogų sumažėja perpus ir siekia vos daugiau nei septynis eurus per metus“, – skaičiavo ji.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės teigimu, reikia turėti galvoje, kad neįgalieji, kuriems nustatytas specialusis slaugos poreikis, turi itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tokie žmonės patys negali pavalgyti, nusiprausti, apsirengti, paeiti, o jei juda neįgaliojo vežimėliu – į jį atsisėsti ar persėsti iš jo ant lovos, kėdės.

„Už numatytus 15 eurų (ar vis dėlto septynis eurus?) poliklinikos greičiausiai galės skirti tokiam neįgaliajam vieną kitą papildomą slaugytojos ar gydytojo vizitą į namus, tačiau tai nespręs įsisenėjusių problemų, kurios aktualios ne tik tokią sunkią negalią turintiems žmonėms, bet ir kur kas savarankiškesniems neįgaliesiems, turintiems judėjimo bei apsitarnavimo problemų, pavyzdžiui, judantiems neįgaliojo vežimėliais, sunkiai vaikštantiems, nepaeinantiems be lazdų, ramentų ar vaikštynių“, – komentavo R. Kavaliauskaitė.

Tyrimas koridoriuje ir „dingęs“ stuburo slankstelis

Jau ne kartą, pasak jos, neįgalieji skundėsi, kad net Vilniuje nėra nė vienos iki galo pritaikytos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, nekalbant apie mažesnius miestelius: „Daug kalbėta apie pastatų neprieinamumą, automobilių parkavimo vietų trūkumą arba jų nepritaikymą žmonėms su negalia. Tačiau neįgalieji sako, kad net patekus į gydymo įstaigą džiaugtis anksti. Kai kurių specialistų kabinetai tokie maži, kad į juos nėra galimybės patekti žmogui, judančiam vežimėliu, o dėl nepritaikytos diagnostinės įrangos negalima atlikti net paprasčiausios plaučių nuotraukos, pasitikrinti pas ginekologą, urologą, susitvarkyti dantų ar atlikti kitų tyrimų“.

Viena neįgalioji, judanti vežimėliu, anot jos, skundėsi, kad nosiaryklės išskyrų tyrimas jai buvo atliekamas tiesiog koridoriuje, visų laukiančių pas gydytojus pacientų akivaizdoje.

„Toks tyrimo atlikimas jai sukėlė didžiulį stresą. Kitas neįgalusis pasakojo, kad atliekant rentgeno nuotrauką „dingo“ vienas jo stuburo slankstelis, nes sėdint tokios nuotraukos nebuvo galimybės atlikti, o stovėti jis beveik negali. Dėl neteisingo tyrimo atlikimo nuotrauka buvo netiksli“, – nemalonius atvejus pasakojo R. Kavaliauskaitė.

Neįgalieji, pasak jos, dažnai skundžiasi, kad gydytojai jų „bijo“, nežino, kaip su jais elgtis. Gydytojus taip pat esą galima suprasti, nes tokių pacientų būna retai, nėra galimybių juos pakelti, nurengti ir kt.

„Manome, kad šios problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai ir keli eurai, pridėti gydymo įstaigoms už sunkią negalią turintį žmogų, tikrai jų neišspręs“, – užbaigė ji.