Kartais skausmas primena elektros iškrovą. Kas tai?

Rugsėjis minimas kaip Skausmo žinomumo mėnuo, skirtas didinti visuomenės supratimą apie skausmą, jo gydymą ir žmonių, gyvenančių su skausmu, patirtis. Šiemet ypač dėmesio skiriama neuropatiniam skausmui, atsirandančiam dėl nervų sistemos pažeidimo ar ligos, – rašoma Kauno klinikų pranešime. 

„Neuropatinis skausmas gali pasireikšti deginimu, dilgčiojimu, tirpimu ar net elektros iškrovą primenančiais pojūčiais. Svarbu tokio skausmo neignoruoti ir nelaukti, kol jis taps sunkiai kontroliuojamas – kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo daugiau galimybių neleisti skausmui įsisenėti“, – sako dr. Liuda Brogienė, Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė.

Skausmo žinomumo mėnesį su dr. L. Brogiene kalbamės apie tai, kaip atpažinti neuropatinį skausmą, kas jį sukelia, kada reikėtų kreiptis į gydytoją ir kodėl skausmo nereikėtų tiesiog kentėti.

Kas yra neuropatinis skausmas ir kaip žmogus gali jį atpažinti?

Neuropatinis skausmas atsiranda, kai pažeidžiama arba dėl ligos pakinta už jutimus atsakinga nervų sistemos dalis – nervai, nugaros ar galvos smegenys. Paprastai tariant, problema kyla ne pačiuose audiniuose, kaip, pavyzdžiui, susimušus, o nervų sistemoje, kuri perduoda informaciją apie skausmą.

Žmonės tokį skausmą dažniausiai apibūdina kaip deginantį, geliantį, primenantį elektros iškrovą ar staigų šūvį. Kartu gali būti jaučiamas dilgčiojimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“, tirpimas. Kartais oda tampa tokia jautri, kad skausmą sukelia net lengvas prisilietimas. Skausmas gali būti nuolatinis arba pasireikšti priepuoliais, dažnai jaučiamas pažeisto nervo srityje.

Kas dažniausiai sukelia neuropatinį skausmą?

Priežasčių gali būti labai įvairių. Neuropatinis skausmas gali atsirasti sergant cukriniu diabetu, po juostinės pūslelinės, insulto, dėl onkologinės ligos ar jos gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos. Nervus taip pat gali pažeisti ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas, vitamino B12 trūkumas ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai.

Neuropatinio pobūdžio skausmas gali atsirasti ir po operacijų, traumų ar įvairių medicininių procedūrų. Jei skausmas užsitęsia ilgiau nei tris mėnesius, jis gali tapti lėtinis, o tuomet jį suvaldyti gali būti gerokai sudėtingiau.

Ar galima sumažinti riziką, kad skausmas taps lėtinis?

Visiškai išvengti neuropatinio skausmo ne visada įmanoma, tačiau galima mažinti riziką, kad jis užsitęs ir taps lėtinis. Vienas svarbiausių dalykų – skausmo nekentėti ir nelaukti, kol jis taps sunkiai kontroliuojamas. Įsitikinimas „vaistų dar negersiu, nes galiu pakentėti“ nėra teisingas, ypač kai gydytojas jau yra sudaręs skausmo gydymo planą.

Tai ypač svarbu po operacijų. Dar prieš operaciją pacientas anesteziologui turėtų pasakyti apie jau patiriamą lėtinį skausmą, ankstesnes skausmingas patirtis po operacijų ir vartojamus vaistus nuo skausmo. Tai padeda iš anksto parinkti tinkamiausią skausmo valdymą.

Ne mažiau svarbu kontroliuoti ligas, galinčias sukelti nervų pažeidimą. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu svarbi gera ligos kontrolė. Jei neuropatinio skausmo požymių atsiranda gydant onkologinę ligą, apie juos reikėtų kuo anksčiau pasakyti gydytojui, o ne laukti, kol praeis savaime.

Kodėl ypač svarbu tinkamai malšinti skausmą po operacijos?

Stiprus skausmas po operacijos nėra vien nemalonus pojūtis. Dėl jo žmogui gali būti sunku giliai kvėpuoti, kosėti, atsikelti iš lovos, vaikščioti, miegoti ar valgyti. Tai gali trukdyti sveikti, didinti komplikacijų riziką, o nepakankamai kontroliuojamas skausmas gali užsitęsti ir tapti lėtinis.

Svarbu suprasti, kad skausmo gydymo tikslas nebūtinai yra pasiekti, kad žmogus visiškai nieko nejaustų. Siekiama sumažinti skausmą tiek, kad pacientas galėtų normaliai kvėpuoti, kosėti, miegoti ir, kai leidžiama, atsikelti bei judėti.

Todėl apie stiprų ar neįprastą skausmą po operacijos medicinos personalui svarbu pasakyti kuo anksčiau.

Ar neuropatinį skausmą galima sumažinti be vaistų?

Nemedikamentinės priemonės yra svarbi gydymo dalis, tačiau jos neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo. Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama derinant skirtingas priemones.

Svarbus tinkamas fizinis aktyvumas – reikėtų judėti reguliariai, tačiau ūmiu laikotarpiu vengti staigių judesių ir nebandyti judėti „per skausmą“. Taip pat svarbus reguliarus miegas ir patogi kūno padėtis, nes neišsimiegojus skausmas dažnai jaučiamas stipriau.

Vaistai parenkami pagal skausmo priežastį ir pobūdį. Neuropatinio skausmo gydymas skiriasi nuo įprasto skausmo gydymo, todėl gydytojas gali skirti vaistų, kurie žmonėms labiau pažįstami kaip vartojami kitoms ligoms gydyti, pavyzdžiui, tam tikrų vaistų nuo epilepsijos ar antidepresantų. Jų nereikėtų išsigąsti – šie vaistai skiriami todėl, kad veikia nervų sistemos mechanizmus, susijusius su neuropatiniu skausmu.

Kada dėl skausmo jau reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į šeimos gydytoją vertėtų kreiptis, jei skausmas po operacijos nemažėja ar stiprėja, tęsiasi ilgiau, nors žaizda ar trauma jau sugijusi, arba nuolat kartojasi.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu atsiranda deginimas, tirpimas ar dilgčiojimas, skausmas trukdo miegoti, judėti, dirbti ar atlikti reabilitaciją. Pasitarti su gydytoju reikėtų ir tada, jei tokie pojūčiai prasidėjo po juostinės pūslelinės, chemoterapijos ar traumos. Sergantiesiems cukriniu diabetu svarbu neignoruoti atsiradusio pėdų deginimo, tirpimo ar kitų jutimo sutrikimų.

Kaip gydomas neuropatinis skausmas?

Pirmiausia, kai įmanoma, siekiama gydyti arba kontroliuoti skausmą sukėlusią priežastį. Pavyzdžiui, gerinama cukrinio diabeto kontrolė, gydoma juostinė pūslelinė, koreguojamas vitamino B12 trūkumas, sprendžiamos pooperacinės komplikacijos ar nervo suspaudimo problema.

Kartu gydomas pats skausmas. Įprasti vaistai nuo skausmo neuropatinį skausmą ne visada veikia pakankamai, todėl gali būti skiriami specifinius nervų sistemos mechanizmus veikiantys vaistai. Jei skausmas nepraeina, stiprėja ar tampa lėtinis, gali prireikti neurologo ar skausmo gydytojo konsultacijos. Specialistas, įvertinęs paciento būklę, gali koreguoti gydymą ar pasiūlyti papildomų skausmo gydymo metodų.

Svarbu, kad gydymas būtų individualus – tai, kas padeda vienam pacientui, nebūtinai bus tinkamiausia kitam.

Ką svarbiausia apie neuropatinį skausmą turėtų žinoti kiekvienas žmogus?

Pirmiausia – neuropatinis skausmas yra tikras skausmas, net jeigu nėra matomos žaizdos ar kito akivaizdaus pažeidimo. Jo nereikėtų kentėti tikintis, kad organizmas prie skausmo „pripras“. Skausmo taip neištreniruosime.

Apie stiprų ar neįprastą skausmą, ypač po operacijos, reikėtų pasakyti kuo anksčiau. Reguliarus judėjimas, miegas ir gera lėtinių ligų kontrolė taip pat yra gydymo dalis. Tačiau nereikėtų savarankiškai didinti, mažinti ar nutraukti gydytojo paskirtų vaistų.

Jeigu skausmas pradeda trukdyti miegoti, judėti, dirbti ar apskritai gyventi įprastą gyvenimą, nereikėtų ilgą laiką bandyti jo malšinti vien nereceptiniais vaistais – svarbu kreiptis į gydytoją ir ieškoti skausmo priežasties bei tinkamiausio gydymo.