Pirmosios mėnesinės be mamos: kaip elgtis tėčiams

Nemažai tėčių augina dukras vieni arba tiesiog nori būti lygiaverčiai pokalbiuose apie brendimą. Vis dėlto menstruacijų tema jiems dažnai atrodo svetima ir nejauki, o kartais tiesiog trūksta žinių. Gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai pataria, kaip tėčiui pasiruošti tokiam pokalbiui ir ką dukrai svarbiausia paaiškinti. 

Kada pradėti kalbėtis

Pasak I. Kravčenkienės, apie menstruacijas geriausia prabilti dar prieš prasidedant brendimui – maždaug 7–9 metų amžiaus, atsižvelgiant į mergaitės brandą.

„Pirmosios mėnesinės dažniausiai prasideda apie 12–13 metus, bet gali pasirodyti ir anksčiau, paprastai praėjus 2–3 metams nuo krūtų vystymosi pradžios. Svarbu, kad mergaitė apie jas žinotų iš anksto ir pirmasis kraujavimas nesukeltų išgąsčio“, – sako gydytoja.

Kaip tėčiui pasiruošti, jei tema atrodo nejauki

Gydytojos teigimu, geriau keli trumpi, natūralūs pokalbiai nei vienas ilgas ir oficialus. Ji ramina, kad tėčiui nebūtina tapti menstruacijų žinovu.

„Pakanka suprasti pagrindinius brendimo pokyčius, menstruacijų ciklą, higienos priemonių naudojimą ir žinoti, kada reikalinga gydytojo konsultacija. Informacijos galima rasti patikimuose medicinos šaltiniuose ar pasitarti su ginekologu“, – sako I. Kravčenkienė.

Svarbiausia, anot jos, – kalbėti ramiai, paprastai ir nevengti klausimų.

„Jeigu tėtis kažko nežino, visiškai normalu pasakyti: „Nežinau, bet galime kartu išsiaiškinti.“ Tai net sustiprina pasitikėjimą“, – pataria ginekologė.

Ką dukrai svarbiausia paaiškinti

Pirmiausia, I. Kravčenkienės teigimu, dukra turi suprasti, kad menstruacijos – natūrali brendimo dalis, o ne liga.

„Verta paaiškinti, kodėl atsiranda kraujavimas, kiek jis paprastai trunka ir kad pirmaisiais metais ciklas gali būti nereguliarus. Svarbu supažindinti su higienos priemonėmis, parodyti, kaip jas naudoti, ir aptarti galimus pojūčius: pilvo maudimą, nuovargį, krūtų jautrumą ar nuotaikos pokyčius“, – vardija gydytoja.

Kartu, pabrėžia ji, mergaitė turi žinoti ir ribą: „Labai stiprus skausmas, itin gausus kraujavimas ar kraujavimas, trunkantis ilgiau nei 7 dienas, nėra tai, ką reikia tiesiog kentėti – tokiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją“.

Kaip kalbėti, kad dukra nesigėdytų

Daugiausia, anot ginekologės, lemia paties tėčio nusiteikimas.

„Jei jis apie menstruacijas kalba natūraliai, be pašaipų, gėdos ar perdėto susirūpinimo, dukra lengviau priims jas kaip įprastą gyvenimo dalį. Nereikėtų menstruacijų vadinti „moteriškomis problemomis“ ar „nešvariu reikalu“ – geriau vartoti aiškius ir mediciniškai tikslius žodžius“, – sako I. Kravčenkienė.

Pasak jos, dukrai svarbu jausti, kad pagalba visada šalia.

„Tėtis gali pasakyti paprastai: „Jeigu prasidės mėnesinės, galėsi man pasakyti, padėsiu, kuo reikės.“ Svarbu gerbti dukros privatumą, bet kartu parodyti, kad ji visada gali tikėtis pagalbos. Tyrimai rodo, kad atviras, palaikantis bendravimas šeimoje mažina su menstruacijomis susijusią gėdą ir nerimą“, – pabrėžia gydytoja.

Namuose verta turėti ne tik įklotų ir paketų

Pasiruošti praktiškai, pasak vaistininkės Jelenos Deksnienės, verta dar gerokai prieš pirmąsias mėnesines – kad jos neužkluptų netikėtai.

„Namuose iš anksto verta turėti higienos priemonių – kasdienių įklotų, paketų su sparneliais, drėgnų intymios higienos servetėlių. Taip pat nereceptinių vaistų nuo skausmo ir priemonių diskomfortui malšinti, pavyzdžiui, vandens šildyklę“, – vardija vaistininkė.

Ne mažiau svarbus, anot jos, ir tam skirtas rinkinys kuprinėje.

„Kuprinėje visada pravartu turėti nedidelę kosmetinę su keliais higieniniais paketais su sparneliais, pakuote drėgnų servetėlių ir atsarginėmis kelnaitėmis. Verta įsigyti ir menstruacinių kelnaičių, kurios papildomai apsaugo nuo pratekėjimo“, – sako J. Deksnienė.

Namų ramybei ji siūlo dar vieną smulkmeną: „Namuose pravartu turėti vienkartinę paklodę – ji leis mergaitei miegoti ramiai, nebijant netyčia suteptų patalų. Tokios iš anksto apgalvotos detalės padeda ne tik praktiškai – jos mergaitei parodo, kad apie mėnesines namuose galima kalbėti ramiai, o jos pačios nėra nei problema, nei krizė“.