Šiuolaikinis mitybos mokslas moko kaip svarbu yra tinkamai maitintis, valgyti 3-5 ar net 6 kartus per dieną, gauti pakankamai maistinių medžiagų, suvartoti reikiamą kalorijų kiekį ir t. t. Tačiau pamirštama tai, kad vienodai svarbu yra ne tik mokėti tinkamai valgyti, bet ir tinkamai nevalgyti. Virškinimui sunaudojamas itin didelis energijos kiekis. Nuolat valgant iš gautų maistinių medžiagų pagaminamos ne tik naudingos, bet ir organizmui kenksmingos medžiagos, kurios, jei nebus leidžiama organizmui išsivalyti, gali pradėti kenkti organizmui.
Organizmo užterštumas pasireiškia nuovargiu, pilvo pūtimu, negebėjimu atsistatyti net per atostogas, dirgliosios žarnos sindromu ir kitais virškinamojo trakto sutrikimais, autoimuninėmis ligomis, įvairiomis alergijomis.
Daugiausia toksinų susikaupia iš gyvulinės kilmės baltymų šaltinių: pieno ir jo produktų, paukštienos, mėsos. Atsižvelgiant į tai, pirmenybę reikėtų teikti augaliniams baltymams, tokiems kaip pupelės, soja ir jos produktai, avinžirniai, lęšiai. Mažiau toksiškai organizmą veikia ir nedidelių žuvų valgymas (sardinės, silkė, menkė).
Tai, kad žmogus turėtų gauti 85 proc. augalinių ir tik 15 proc. gyvūninių baltymų, patvirtina žmogaus dantų sudėtis. Iš viso žmogus turi 32 dantis (įskaitant protinius). 8 kandžius, skirtus augalams atkąsti, 20 krūminių dantų, kurių paskirtis augaliniam maistui sutrinti, ir tik 4 (t. y. 15 proc.) iltinius, skirtus mėsai plėšyti.
Amerikiečių gastroenterologas, endoskopuotojas, Alberto Eisteino medicinos universiteto chirurgijos profesorius Hiromi Shinya (bestselerių „Fermentų faktorius“ ir „Jaunystės fermentas“ autorius) nurodo, kad vienintelis natūralus būdas paskatinti detoksikacijos – autofagijos procesą (autofagija – tai normalus ir valdomas ląstelės savęs virškinimo procesas) yra trumpalaikis badavimas. Badaujant autofagija sąveikauja su lizosomomis vadinamomis struktūromis, sugaunamos mažos organelės, išsigimusios mitochondrijos, maisto dalelės, ląstelių atliekos ir visa tai suskaldoma. Didelė dalis šių medžiagų gali būti perdirbamos ir panaudojamos pakartotinai.
Tam, kad būtų suaktyvinta autofagija, pakanka protarpinio – trumpalaikio badavimo. Pavyzdžiui, nevalgymo ryte. Svarbiausia – alkio jausmas.
Toks badavimas prasideda jau vakare. Vakarienė valgoma apie 18-19 val. Ryte mažais gurkšneliais, neskubant išgeriama 500-750 ml kambario temperatūros natūralaus vandens. Galima suvalgyti šviežią, termiškai neapdorotą vaisių. Tuomet iki pietų išgeriama dar 500-750 ml vandens. Pietūs valgomi negausūs, pavyzdžiui, rudieji ryžiai su šviežiomis daržovėmis. Tokia sistema leidžia susidaryti 15-18 valandų tarpui tarp valgymų.
Protarpinį badavimą reikėtų kartoti 2-3 kartus per savaitę. Tai atgaivins ląsteles, padės atsikratyti organizme susikaupusių nuodingų medžiagų, atgauti prarastą energiją ir dailias kūno linijas.