Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Onkologinių pacientų badavimas – gydytojų galvos skausmas

Šaltinis: vlmedicina | 2021-10-18 10:19:19

Tarp onkologinių pacientų ir jų artimųjų vis dar sklando mitai apie badavimo teikiamą naudą. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad badavimas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir priveda iki blogiausio – mirties.

Auksė Gečionienė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Badaudamas onkologinis pacientas negauna svarbių maisto medžiagų, tokių kaip makroelementai, mikroelementai, vitaminai, kurie labai svarbūs imuniteto formavimuisi ir kovai prieš onkologinį procesą. Negaunant šių medžiagų prastėja apetitas, kuris ir taip paveiktas onkologinės ligos. Pacientui po badavimo sunku pradėti valgyti įprastas maisto porcijas, išlieka anoreksija, kuri veda prie vėžinės kacheksijos“, – pranešime žiniasklaidai vardija badavimo pasekmes Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės gydytoja dietologė Auksė Gečionienė.

Neigiami badavimo padariniai

Neigiamas badavimo aspektas – vėžinė kacheksija. Tai yra raumenų nykimas ir didėjantis uždegimas kūne, kuris ne tik „mėgstamas“ vėžinių ląstelių, bet ir prisideda prie baltymų atpalaidavimo iš raumenų – raumenys nyksta dar sparčiau.

„Raumenys yra mūsų rankos ir kojos. Raumenys yra ir širdis, plaučiai, žarnynas. Visi raumenys organizme ima nykti vienu metu: silpnėja rankų ir kojų raumenys – žmogus jaučiasi vis silpnesnis, sunkiau apsitarnauja, atlieka įprastus darbus, juda, širdies raumuo – didėja širdies nepakankamumas, plaučių – sunkėja kvėpavimas, žarnyno – sunkiau virškinamas maistas, silpnėja bendras imunitetas“, – aiškina gydytoja dietologė.

Gydytoja A. Gečionienė priduria, jog kartais kalbantis su pacientais, pastarieji skundžiasi, kad po chemoterapijos pradėjo varginti širdies ligos, įdėtas širdies stimuliatorius. Tačiau širdies veiklos blogėjimą nulemia ne vien chemoterapija, bet ir tai, kad dėl nepakankamos mitybos nyksta širdies raumens masė. Dėl šios priežasties pacientams būtina valgyti, ypač aktyvaus gydymo ir atsistatymo metu, kad nebūtų prarastas nė vienas kilogramas.

Kaip padėti sau ar sergančiam artimajam?

Gydytoja dietologė pacientams pirmiausiai pataria valgyti, o aktyvaus gydymo metu – ko tik norisi. Maistas turi būti gausus baltymų tam, kad pavyktų išsaugoti paciento raumenis. Tinka žuvis, kiaušiniai, rauginti pieno produktai, liesa neperdirbta mėsa, ankštinės daržovės, riešutai. Taip pat maistas, gausus antioksidantų ir vitaminų, skatinančių apetitą: daržovės, salotos, vaisiai.

„Pacientai taip pat turi valgyti maistą, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina uždegimą, taip sukurdamos netinkamą aplinką onkologiniam procesui vystytis bei išsaugodamos raumenis. Šių medžiagų galima rasti šaltųjų jūrų žuvyse: lašišoje, silkėje, skumbrėje, tune. Tik reikia nepamiršti vieno – jei sveikam žmogui užtenka 300 g tokios žuvies per savaitę, tai sergančiajam reikia bent 700 g. Jei ligonis tiek suvalgyti negali – būtina mitybą papildyti medicininės paskirties gėrimais ar papildais“, – pažymi gydytoja A. Gečionienė.

Ne visada sergančiojo poreikius pavyksta užtikrinti maistu. Gydytoja dietologė sako turinti daugybę savo pacientų pavyzdžių, kai po badavimo ir gydymo chemoterapija specialios medicininės paskirties gėrimai buvo vienintelė išeitis grįžti prie normalios mitybos, kai pacientas jau nieko nevalgė.

„Svarbu pasirinkti tokius medicininės paskirties gėrimus, kurių sudedamosios dalys pritaikytos šiems pacientams: malonaus skonio, kad būtų ne kančia gerti, su dideliu baltymų kiekiu, su omega-3 riebalų rūgštimis, lengvai pasisavinamais riebalais ir angliavandeniais. Visada patariu juos gerti šaltus, bent po vieną buteliuką per dieną pradžiai, geriant iš lėto. Po to galima ir du buteliukus teigiamam jų poveikiui sustiprinti: gerinti apetitą, mažinti uždegimą, aprūpinti išsekusį organizmą pakankamu baltymų kiekiu tam, kad pavyktų išsaugoti raumenis“, – rekomenduoja gydytoja A. Gečionienė.

Nevalgyti prilygsta mirties nuosprendžiui

Gydytoja A. Gečionienė pasakoja, kad 2015 m. buvo atliktas plačios apimties tyrimas su 11 tūkst. žmonių. Tyrime dalyvavo įvairių onkologinių susirgimų turintys asmenys, nepriklausomai nuo vėžio lokalizacijos, stadijos, lyties ar gydymo būdo. Buvo vertinama jų kūno masė onkologinės ligos nustatymo dieną ir po 3 mėnesių.

„Tyrimo metu nustatyta, kad pacientų, turėjusių antsvorio ir po 3 mėn. išlaikiusių tą patį svorį, išgyvenamumas buvo 5-15 kartų didesnis palyginti su tais pacientais, kurie buvo normalaus kūno svorio ir per tris mėnesius neteko 1-5 kg. Buvo įrodyta, kad kiekvienas kilogramo praradimas trumpina onkologinio paciento išgyvenamumą. Pavyzdžiui, gerklės vėžio atveju ši tikimybė skyrėsi net 11 kartų: pacientų, kurie nenumetė nė kilogramo, vidutinis išgyvenamumas siekė 79 mėn., o per 3 mėn. netekusių 5-7 kg – tik 7 mėn.“, – rezultatais dalijasi gydytoja dietologė.

Pasak gydytojos A. Gečionienės, 1921 m. buvo atrasta glikemija – cukraus kiekis kraujyje – ir nustatyta, kad onkologinis procesas į ją reaguoja. Tada mokslininkai suprato, kad navikiniam procesui reikia maisto, ir kad piktybinės ląstelės maitinasi kraujyje plaukiojančia gliukoze.

„Vėliau, kai buvo suprasta žmogaus virškinimo ir medžiagų apykaitos sistema, daugybės tyrimų metu buvo paneigta, kad valgantis asmuo geriau „augina“ vėžį nei tas, kuris badauja. Pastarieji tyrimai rodo, kad asmuo, kuris renkasi badavimą, greičiau miršta nuo jo pasekmių nei nuo pačios ligos“, – akcentuoja gydytoja dietologė.

Ji priduria, kad tvirtų, pagrįstų mokslu įrodymų apie trumpalaikį badavimą vis dar nėra. Užtat pagrįstų duomenų apie lėtinį badavimą, trunkantį ilgiau nei 3 dienas, gausu.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 1 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams
Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bu...
Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui
Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnauj...
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų