Didžiausius arbūzus iš prekybos centrų tempiantys lietuviai tarsi signalas, jog dabar tikrai vasara. Ir visai nesvarbu, kad mūsų kraštuose arbūzai neauga. Svarbiausia – kad vasarą galime pasimėgauti šios puikios uogos skoniu. Taip taip, uogos!
Arbūzo sudėtyje yra didžiausias kiekis vieno iš stipriausio natūralaus antioksidanto – likopeno. Likopenas sumažina tikimybę susirgti vėžiu, stiprina imuninę sistemą, skatina ląstelių atsinaujinimą, saugo nuo širdies ligų. Ši medžiaga nudažo vaisius ir daržoves raudona spalva. Likopeno taip pat galima rasti pomidoruose, papajose, raudonuosiuose pipiruose ir greipfrutuose. Net 92 proc. arbūzo sudėties sudaro vanduo.
Arbūzas – puikus vitaminų A, B6, C ir folinės rūgšties šaltinis. Vitaminas A svarbus akims, nervų sistemos veiklai, bendram organizmo atsparumui ir ląstelėms atsinaujinti. Vitaminas B6 nepakeičiamas baltymų apykaitoje, smegenų veikloje. Jis didina atsparumą ligoms, dalyvauja kraujo gamyboje, natrio ir fosforo apykaitos reguliavime. Folinė rūgštis, dalyvaudama eritrocitų, leukocitų ir trombocitų gamyboje, puikiai reguliuoja kraujodarą ir geležies pasiskirstymą organizme. Šio B grupės vitamino trūkumas per nėštumą gali turėti labai rimtų pasekmių. Kelios riekelės arbūzo užtikrina pusę vitamino C dienos normos.
Arbūzų iškrovos diena padės iš organizmo išvalyti toksinus, akmenis ir smėlį iš inkstų bei tulžies pūslės, sustiprins imunitetą. Taip pat tai puiki šlapimą varanti priemonė. Arbūzas labai naudingas sergant podagra, artritu, ateroskleroze, gastritu, kepenų ligomis, hipertonija, anemija, širdies ydomis. Be to, tai puikus „vaistas“ visiems, turintiems polinkį į apkūnumą.
Arbūzų sėklos ypač naudingos vyrams, nes jose esantys cinkas ir selenas normalizuoja prostatos veiklą ir yra puiki prevencinė priemonė nuo prostatito. Gerina spermatogenezę, seksualinę sveikatą. Bet moterims irgi nederėtų spjaudyti arbūzų sėklų: jos gerina plaukų ir nagų būklę, valo iš odos inkštirus.
