Komentaro autorius – Karolis Buika, šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ vykdantysis direktorius
Pacientas ateina pas kitą gydytoją su tyrimų aplanku. Vienas iš pirmų dalykų, kurių jis pirmiausiai paprašo skamba taip: „Tik nesakykite mano gydytojui“.
Lyg būtų padaręs ką nors negražaus. Bet ar iš tikrųjų taip yra?
Vokietijoje pacientai nuo 2015 m. turi įstatymu įtvirtintą teisę į antrą nuomonę prieš tam tikras planines operacijas. Gydytojas pats privalo apie šią teisę pranešti, paprastai likus bent dešimčiai dienų iki operacijos. Ten antra nuomonė yra procedūros dalis. Pas mus ji vis dar laikoma nepasitikėjimo demonstracija. Pacientai jos ieško slapta, o gydytojai priima asmeniškai.
Skaičiai kalba ne apie nepasitikėjimą.
Mayo klinikoje buvo ištirti 286 pacientai, atvykę konsultacijai dėl antros nuomonės (Van Such et al., 2017). Diagnozė nepasikeitė tik 12 proc. atvykusiųjų, 66 proc. ji buvo patikslinta, o 21 proc. – visiškai kita. Tai buvo sudėtingi, neaiškūs atvejai, bet antra nuomonė reikalingiausia būtent tokiais. Sisteminė apžvalga (Payne et al., 2014) rodo, kad, skirtingų tyrimų duomenimis, 10–62 proc. atvejų antras gydytojas pasiūlo kitą diagnozę arba gydymą.
Antra nuomonė saugo ir gydytoją.
Apie paciento teises kalbame daug, o apie gydytojo vienatvę – retai. Sudėtingą sprendimą gydytojas dažnai priima vienas, per trumpą vizitą, neturėdamas su kuo pasitarti. Profesionalumas čia niekuo dėtas, taip suprojektuota sistema. Jei kolega pažiūri antru žvilgsniu ir pritaria, gydytojui ramiau. Jei pamato kitaip, klaidą galima pastebėti anksčiau nei ji pakenkia. Tai ta pati „near miss“ (liet. vos neįvykęs incidentas) logika: vertingiausia klaida yra ta, kurią spėta sustabdyti.
Slaptumas kainuoja pasitikėjimą.
PLOS One metaanalizė (Birkhäuer et al., 2017) parodė, kad pasitikėjimas gydytoju susijęs su geresniais sveikatos rezultatais. Bet jei pacientas antros nuomonės ieško slapta, pasitikėjimas jau sutrūkinėjęs. Iš savo patirties matau ir kitą pusę: kai gydytojas pats pasiūlo „pasitarkite dar su kolega“, pacientas dažniausiai išeina juo pasitikėdamas dar labiau.
Įvairiausi atlikti tyrimai rodo, kad antros nuomonės ieškoti vertinga. Manau, jog problema ne pacientuose ir ne gydytojuose. Kol antra nuomonė nėra įprasta gydymo proceso dalis, ji lieka asmeniniu reikalu, o asmeniniai reikalai daromi tyliai.
Galbūt atėjo laikas antrą nuomonę vadinti kokybės kontrole, o ne nepasitikėjimu?
Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.