Ar pasninko naudą velniai gaudo?

Prasidėjęs adventas – gera proga valyti organizmą nuo susikaupusių toksinų bei šlakų, tačiau specialistai ragina pasninkaujant nepersistengti. Kad ir kaip būtų, daugelis pasninko laikosi dėl tradicijų, kiti naudojasi galimybe valyti organizmą. Šis tikslas sulaukia nemažai dietologų ir kitų mitybos specialistų kritikos.

Reklama

Organizmo valymas

Likus keturioms savaitėms iki Kalėdų prasideda adventas – apmąstymų ir dvasinio išsigryninimo metas. Tačiau ne vien dvasiai skiriamas dėmesys, kai kurie žmonės nepamiršta ir savo kūno, pradėdami pasninką iš savo mitybos raciono išbraukdami mėsos, pieno ar kitus patiekalus. Ar tai nekenkia organizmui?

Gydytojų dietologų nuomonė šiuo klausimu nėra vienareikšmė. Aišku, maitintis vien daržovėmis, vaisiais, riešutais, sėklomis ir kitomis gamtos gėrybėmis daugeliui būtų tikras išbandymas. Tačiau kai kurie pripažįsta, kad tinkamas pasninko racionas gali padėti apvalyti organizmą, pervargusį nuo chemija užteršto maisto. Kiti gi teigia, kad net mūsų protėviai nebuvo kūno alinimo fanatikai, priešingai, atsižvelgdami į klimato zoną, kurioje gyvena, stengėsi valgyti stipriau.

Badavimui – ne

Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė pripažino, kad organizmas pats pajėgus pašalinti kenksmingas medžiagas, todėl papildomai valyti jo nereikia. Jei organizmas sveikas, nesutrikusios jo funkcijos, toksinų pertekliaus jame paprastai nebūna.

Todėl didžiausią dėmesį reikėtų teikti ne dietoms, bet tam, kad mityba būtų visavertė. Tuomet organizmas turi daugiau galimybių kovoti, pavyzdžiui, su laisvaisiais radikalais, nes valgydami sveiką, įvairų maistą turime daugiau antioksidantų. „Kai žmogus apriboja savo mitybą arba nieko nevalgo, nėra gerai, nes organizmui juk vis tiek reikia gliukozės, kadangi angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Kai nevalgome, mūsų medžiagų apykaita nesustoja ir organizmas vis tiek pasiima gliukozę, tik ne iš riebalinio audinio kaip įprastai, o iki aminorūgščių ardydamas raumenis. Dėl to susidaro toksinas amoniakas, kurį organizmui reikia pašalinti“, – sakė gydytoja.

Pasak medikės, gali pasirodyti, kad badaujantys žmonės kurį laiką jaučiasi geriau, tačiau tai tėra iliuzija. Badas – didžiulis stresas organizmui, todėl badavimo metu ima veikti apsauginės jo reakcijos. Kuriam laikui organizmas sutelkia visas savo jėgas: smegenys gamina daugiau laimės hormonų endorfinų, dėl kurių apima euforinė būsena. Atsiranda daugiau jėgų, paaštrėja rega, klausa, tačiau tai laikina, nes būklė pradeda blogėti.

Gana skeptiškai dietologė atsiliepia apie žmonių pasakojimus, neva badavimu išsigydė net vėžį. Ji patikino, kad atskiri atvejai dar nepatvirtina taisyklės.

Kenkia sveikatai

Kaip teigė dietologė Lina Viniarskaitė, pasninko metu susilaikoma nuo mėsos, pieno ir jo gaminių bei kitų produktų vartojimo, tačiau taip galima ir pakenkti sveikatai.

„Pasninkas nėra su sveikata susijęs dalykas, kai žmonės ryžtasi drastiškai riboti kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, vartojimą. Be abejo, atsisakyti tam tikro maisto galima gydomaisiais tikslais, tačiau tai turi būti daroma tik su gydytojo žinia“, – teigė dietologė.

Pasak jos, jeigu žmogaus organizmas – sveikas, tada nėra būtinybės atsisakyti kokių nors maisto produktų ir badauti tik todėl, kad vyrauja tokios tradicijos. „Anksčiau žmonės fiziškai sunkiau dirbo, todėl jiems reikėjo sunkaus ir kaloringo maisto, tai galiojo ir pasninko metu, kai pagrindinį mitybos racioną sudarydavo žuvys, aliejai ir miltų patiekalai“, – sakė dietologė.

Pasak jos, kadangi šių laikų žmonės mažiau juda, vertėtų pagalvoti apie sunkaus maisto vartojimo sumažinimą, o į mitybos racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą formulę, kiekvieną pasninko dieną galima suvalgyti nuo 400 iki 600 g vaisių ir daržovių.

„Galima ko nors atsisakyti, tačiau reikėtų atsiminti, jog tik įvairi ir subalansuota mityba yra sveiko organizmo pagrindas. Įvairių rūšių mėsa, vaisiai ir daržovės – visa tai gali ir turėtų atsirasti kiekvieno sveikata besirūpinančio lietuvio lėkštėje“, – kalbėjo dietologė L.Viniarskaitė.

Dietologai taip pat perspėjo, kad griežtas pasninkas (badavimas keletą dienų), ypač jei žmogus serga lėtinėmis ligomis (diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt.), gali būti rimtų komplikacijų priežastis. Beje, norėdami pasninkauti, pasitarti su gydytoju turėtų ir sergantieji virškinimo trakto ligomis: opa, gastritu, pankreatitu ar cholecistitu.

Iškrovos dienos

Gydytoja dietologė Žana Antonova aiškino, kad žmonėms iškrovos dienos gali tapti pirmuoju žingsniu sveikos gyvensenos link, siekiant pakeisti įsisenėjusius neteisingus maitinimosi įpročius. Profilaktiškai atliekamų iškrovos dienų poveikį žmogaus organizmui dietologė vertina teigiamai ir pataria tai daryti kartą per dvi savaites.

„Pirmiausia, iškrovos diena nėra bado diena, tiesiog tąkart suvartojama perpus mažiau kalorijų, nei įprastai gaunama su maistu, – sakė gydytoja Ž.Antonova. – Nusprendus atlikti iškrovos dieną, mitybos režimas turėtų išlikti toks pats: 5–6 valgymai per dieną, valgant kas 3–4 valandas, vartojant didelį kiekį skysčių. Geriausia rinktis vienos grupės produktus, pavyzdžiui, tinka maistas, turintis daug skaidulinių medžiagų. Reikėtų vartoti daug daržovių arba ribotą kiekį vaisių, pieno produktų. Taip pat reikėtų išgerti ne mažiau nei 2–2,5 litro vandens. Tą dieną reikėtų vengti fizinio aktyvumo.“

Šis metodas nerekomenduojamas sergantiesiems cukriniu diabetu, nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams. Moterys iškrovos dienų taip pat turėtų vengti mėnesinių metu.

Jei nutarėte laikytis tradicijų

Termiškai neapdorotų daržovių reikėtų per dieną suvalgyti 4–5 porcijas po 150–250 g. Šviežių vaisių – 1,5 kg, padalijus į 4–5 porcijas.

Daug kam gali pasirodyti, kad pasninko valgių pasirinkimas labai skurdus, tačiau taip nėra. Tai ir bulvių virtinukai, balandėliai su grikių košės įdaru, burokėlių ir kopūstų kotletai, pudingai, daržovių troškiniai, grybų ir žuvų patiekalai.

Pasninko metu dažniau virkite košių, kurios yra nekaloringos, tačiau organizmui suteikia lengvai įsisavinamų riebalų.

Mėsos sriubas keiskite daržovienėmis, žuvienėmis, kruopų sriubomis. Tokios sriubos, o ypač piurė, tikra atgaiva skrandžiui, taip pat puiki gastrito, opos ir cholecistito profilaktika.

Pasninko metu maistui gardinkite aliejumi.

Laikydamiesi pasninko, atsisakykite ir baltos duonos, ją keiskite rugine arba neskaldytų grūdų.

Pasninko valgius gausiai gardinkite žalumynais. Suvalgius 25–30 g šviežių petražolių, jūsų organizmas gaus vitamino C paros normą.

Nepamirškite ir salierų, kuriuose daug naudingų eterinių aliejų, padėsiančių įveikti nuovargį, suteikiančių energijos.

Krapai, kuriuose gausu vitaminų C, E, PP, B, folio rūgšties, geležies, kalcio ir fosforo, normalizuoja skrandžio veiklą.

Laikydamiesi pasninko gerkite natūralias vaisių ir daržovių sultis, silpnai gazuotą mineralinį vandenį, žolelių arbatas, kompotus, kisielius.